Nors Lietuvoje minimalus darbo užmokestis yra per mažas, KTU viešėjęs SEB banko prezidento patarėjas, finansų analitikas Gitanas Nausėda sako, kad maišais ir lagaminais litus keisti į eurus nešę tautiečiai nėra tokie vargšai, kaip dedasi. G. Nausėda sausakimšoje Kauno technologijos universiteto (KTU) auloje su studentais diskutavo tema „Ekonomika: Lietuva, Europa, Pasaulis“. Viena iš aptartų aktualijų – dolerio stiprėjimas euro atžvilgiu.
„Dažnai liaudyje galima išgirsti pasvarstymų, gal verta išnaudoti tokią progą ir įsigyti dolerių, kuriuos šios valiutos aukščiausio kurso metu būtų galima išsikeisti atgal į eurus. Tačiau jei žmogus nėra finansų, ekonomikos specialistas ir nuolat neseka valiutų svyravimo tendencijų, tai gali nudegti“, – perspėjo G. Nausėda.
Mat paprastam piliečiui bandant taip investuoti ir išlošti kyla didelė rizika praleisti tinkamą progą, o to rezultatas būtų nuvertėjusios santaupos.
Kalbėdamas apie naftos kainų kritimą ir naujas Lietuvos eksporto galimybes, finansininkas pažymėjo, jog nereikėtų perdėtai optimistiškai prognozuoti šalies ekonomikos augimo šiais metais, mat Lietuvos eksporto rodikliai metų pradžioje nebuvo nuteikiantys optimistiškai.
Kalbai pakrypus apie euro įvedimą, G. Nausėda salėje atliko apklausą: buvo paprašyta rankas pakelti tų dalyvių, kurie euro įvedimu nusivylė. Vienintelė ranką pakėlusi dalyvė išsakė argumentą, jog pasikeitę atlyginimo skaičiai psichologiškai nuteikia neigiamai.
Šiuo aspektu G. Nausėda klausytojai pritarė, tačiau pabrėžė, jog valiutos pakeitimo procesas Lietuvoje vyko neįtikėtinai sklandžiai. „Be to, nors tikėtasi infliacijos, rodmenys atvirkštiniai – įvedus eurą Lietuvoje fiksuojama defliacija“, – sakė jis.
Jo teigimu, pastebėta tendencija, jog daugybė verslininkų kainas apvalinti pradėjo dar likus devyniems mėnesiams iki valiutos keitimo. Pasak G. Nausėdos, valstybei pasipriešinti tokiam kainų apvalinimui neįmanoma ir belieka tikėtis, jog suapvalinę jas anksčiau verslininkai artimiausiu metu kainų nekeis.
„Stebint žmones, plūstančius su maišais ir lagaminais grynųjų pinigų (nuo jų gruodį strigo ir bankomatai), buvo galima pamatyti, kokie vis dėlto tautiečiai turtingi. Taigi euro įvedimas atnešė dar vieną teigiamą rezultatą: praėjusių metų gale išaugus indėliams, kai žmonės grynuosius pinigus dėjo į bankus, dabar indėlių apimtis žymiai nemažėja, vadinasi, nuo tendencijos taupyti „kojinėje“ pereinama prie taupymo bankuose“, – pabrėžė ekonomistas.
G. Nausėda pripažino, kad Lietuvoje minimalus darbo užmokestis vis dar yra per mažas ir valstybės vadovybei reikėtų rasti būdų jį artinti prie Latvijos minimalaus darbo užmokesčio, kuris skiriasi 60 eurų.
Ekonomistas abejojo, ar šalyje artimiausiu metu sulauksime progresinių mokesčių, mat šios mokestinės sistemos link dar nėra žengti net pirmieji žingsniai.
KTU informacija
SEB banko nuotrauka