Pasaulyje, kuriame bunda sąmoningumas ir atsakingas požiūris ne tik į prekių ir kasdienių paslaugų vartojimą, bet ir į keliones, vis daugiau dėmesio sulaukia ekoturizmas. Dar vadinamas gamtiniu ar ekologiniu turizmu, šis apima ekologinę edukaciją, floros ir faunos stebėjimą ir mažai paliestų gamtinių objektų lankymą darant kuo mažesnį poveikį natūraliai aplinkai. Nacionalinė turizmo skatinimo agentūra „Keliauk Lietuvoje“ kviečia pasižvalgyti po labiausiai saugomas teritorijas mūsų šalyje – rezervatus, kuriuose žmogus – retas, o kartais net nepageidaujamas svečias.
Šiose buveinėse ūkinė žmogaus veikla uždrausta, todėl ten šeimininkauja gamta. Upeliuose neršia žuvys, klykauja dažnam jau nepažįstamos gervės, veši kilimus primenantys samanų tiltai. Rasą ten renka retai kur bežydinčios gėlių rūšys, o naktimis, pasakojama, stūgauja vilkai. Taigi ir keliautojų trijuose gamtiniuose ir viename biosferos rezervate prašoma ypač saugoti šios pusiausvyros trapumą. Į juos patekti galima tik apie tai pranešus lankytojų centrui, tačiau pasirinkę taip praleisti dieną tikrai nepasigailėsite.
Čepkelių valstybinis gamtinis rezervatas
Dzūkijoje plytinti saugoma teritorija nepalieka abejingų. Čepkelių valstybinis rezervatas įsteigtas didžiausiai šalyje aukštapelkei, išvagotai reliktiniais ežerokšniais ir nedidelėmis salelėmis, išsaugoti. Rezervate glaudžiasi didžiausia Lietuvoje gervių populiacija ir tik Čepkelių raistui būdinga reta augalija bei gyvūnija.
Rezervate pirmenybė teikiama natūraliems gamtos procesams, todėl čia pakliūti galite ne visada. Nuo balandžio 1 d. iki liepos 1 d. pažintiniais tikslais rezervato mokomajame take leidžiama lankytis tik lydint direkcijos darbuotojui arba licenciją turinčiam gamtos gidui, o ekskursijų kiekis ribojimas. Nuo liepos 1 d. iki balandžio 1 d. pažintiniais tikslais lankytis rezervato mokomajame take leidžiama ir savarankiškai, tačiau būtina turėti iš anksto direkcijos išduotą raštišką leidimą arba pasiruošti ekskursijai su direkcijos gidu. Daugiau informacijos čia.
Kamanų valstybinis gamtinis rezervatas
Prieš tūkstančius metų iš Lietuvos teritorijos besitraukiantis ledynas dabartiniame Akmenės rajone paliko galybę gūburių, tarp jų laikui bėgant formavosi pelkės. Dabar Kamanų klampynėse telkšo daugiau kaip 120 ežerokšnių, o ledyno paliktus gūburius žymi salos ir pusiasaliai. Šiose pelkėse ir jas supančiuose miškuose šalia daugybės kitų rūšių peri juodieji gandrai, ereliai rėksniai ir retieji dirviniai sėjikai. Be to, rezervatas yra ir didžiųjų Lietuvos žinduolių – tauriųjų elnių ir briedžių – namai bei prieglobstis mažai kur dar aptinkamiems baltiesiems kiškiams, kuriems nuolat tenka stebėti, ar jų netyko čia gyvenantys vilkai ir lūšys.
Norintys pažinti paslaptingą pelkių pasaulį gali užsisakyti ekskursiją mokomuoju taku, vingiuojančiu pro pievos, miško ir pelkės ekosistemas. Lankytis rezervate leidžiama tik lydint direkcijos darbuotojui, tad nepamirškite susitarti dėl atvykimo iš anksto. Daugiau informacijos čia.
Viešvilės valstybinis gamtinis rezervatas
Viešvilės rezervatas saugo mažai paliestą, miškingose vietovėse vingiuojančio Viešvilės upelio baseiną. Upelis išteka iš nedidelio Buveinių ežerėlio. Šalia ežerėlio, Viešvilės aukštupyje plyti pelkynai, o vidurupyje stūkso didingos žemyninės kopos. Svarstote, kaip viduryje girios atsirado smėlynai? Traukiantis ledynui vietovė buvo apsemta seklaus prieledyninio baseino ir apnešta senovinės Nemuno deltos nuosėdomis – smėliais. Todėl poledynmečiu žemesnės vietos užpelkėjo, o sausesnėse vėjas supustė smėlio kopų masyvus.
Rezervato direkcijos darbuotojai teigia, kad Viešvilės rezervatas išsiskiria gamtos mozaikiškumu. Net aplankius nedidelį atstumą galima pamatyti plačią gamą įvairių pelkių, medynų, vandens telkinių, pievučių ir laukymių, pasigrožėti į Raudonąją knygą įrašyta augmenija ir gyvūnija.
Rezervate įrengtame mokomajame take, kurio ilgis – 1,8 km, apsilankyti galima tik su lydinčiu direkcijos darbuotoju. Darbo dienomis į mokomąjį taką galima patekti nuo 8 iki 17 val., o dėl ekskursijų savaitgaliais ar švenčių dienomis būtina susitarti iš anksto. Prieš atvykdami nepamirškite susisiekti su rezervato direkcija ir pasitikslinti, ar galėsite dalyvauti ekskursijoje.
Jei nenorite būti lydimi, bet vis tiek netveriate smalsumu apžiūrėti vietovę, galite apsilankyti Viešvilės gamtiniame pažintiniame pėsčiųjų take. Šis prasideda Viešvilės miestelyje ir driekiasi ties pietine rezervato riba, o jo lankymas yra neribojamas. Daugiau informacijos čia.
Žuvinto biosferos rezervatas
Tikrų tikriausia paukščių karalystė… Taip Žuvinto biosferos rezervatą vadina jo lankytojai ir vietovę prižiūrintys rezervato direkcijos darbuotojai. Ir kas galėtų dėl to pasiginčyti? Žuvinto pelkę ir ežerą saugančiame rezervate suskaičiuojama per 240 paukščių rūšių. Žuvinto pievose gyvena ir vienas rečiausių Europoje paukščių giesmininkų – meldinė nendrinukė. Lietuva yra tarp keturių šalių, kuriose šis globaliai nykstantis sparnuotis vis dar peri.
Norintiems aplankyti seniausiai Lietuvoje saugomą teritoriją rekomenduojama užsukti į lankytojų centrą, kuriame gamtos mylėtojams leidžiama teleskopu stebėti paukščius iš specialiai tam įrengto bokštelio. O jei norite stebėti ir išgirsti niekad nenurimstantį Žuvinto ežero gyvenimą, jums būtina apsilankyti Žuvinto ežero gamtos take. Lankymasis gamtiniame take pavieniams lankytojams yra nemokamas, tačiau organizuotoms ekskursijoms lankytis gamtiniame take leidžiama tik įsigijus lankytojų centro bilietą. Takas atviras lankytojams tik šviesiuoju paros metu, nuo saulės patekėjimo iki laidos. Kitoje Žuvinto gamtinio rezervato teritorijoje lankytis galima tik turint leidimą. Daugiau informacijos čia.
Užsukite į nacionalinius turizmo vartus www.lithuania.travel ir atraskite gamtos rezervatų grožį čia.
Parengta pagal Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos ir rezervatų direkcijų informaciją.