Jungtinės Karalystės Great Ormond Street Vaiko sveikatos institutas inicijavo tarptautinį tyrimą (Great Ormond Street Institute of Child Health), kurio tikslas – išsiaiškinti, ar tikrai daug besimptomių koronaviruso nešiotojų yra tarp medikų, nuolat susiduriančių su potencialia viruso grėsme, galbūt persirgusių šia liga ir nė neįtarusių apie tai.
Lietuvoje tiriamųjų skaičius siekė tris šimtus ir į jį įėjo Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų vaikų ligų profilio (infekcinių ligų, specializuotame vaikų ligų, onkohematologinių ligų, priėmimo-skubios pagalbos) skyriuose dirbantys medikai ir kitas personalas, kuriam beveik kasdien tenka susidurti su karščiuojančiais, įtariamais ar sergančiais koronavirusine infekcija vaikais ir jų artimaisiais.
Be Lietuvos, į tyrimą įsitraukė Airijos, Austrijos, Estijos, Graikijos, Islandijos, Jungtinės Karalystės, Latvijos, Suomijos ir Rumunijos medikai, taip pat dirbantys pediatrinio profilio sveikatos priežiūros įstaigose.
Tyrimas buvo atliekamas naudojant serologinius testus, o paimti kraujo mėginiai buvo siunčiami į Londone esančią Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) referentinę laboratoriją. Gavus neaiškų rezultatą, mėginiai buvo ištiriami pakartotinai jautresniu būdu.
Tyrimui Lietuvoje vadovavusi VUL Santaros klinikų Pediatrijos centro Vaikų infekcinių ligų skyriaus vedėja dr. Inga Ivaškevičienė pasakoja, kad nors visų šalių rezultatų dar nėra, Lietuvoje atliktas tyrimas jau leidžia padaryti keletą svarbių išvadų.
Rezultatai parodė, kad tik du žmonės iš trijų šimtų kraujyje turėjo antikūnų prieš koronavirusą ir tik tie žmonės savo anketose buvo nurodę, jog jiems ši infekcija buvo patvirtinta laboratoriškai.
Kaip pasakoja dr. I. Ivaškevičienė, visiems tiriamiesiems buvo pateikta anketa, kurią pildant reikėjo atsakyti į klausimą, ar žmogus turi nors menkiausią įtarimą, kad galėjo būti persirgęs šia infekcija. Dalis medikų į šį klausimą atsakė teigiamai, pažymėdami, kad dar šiais metais, prieš paskelbiant COVID-19 epidemiją, jie jautė specifinius, koronaviruso infekcijai būdingus simptomus: karščiavimą, kosulį, kvapo, skonio pojūčių praradimą ir kt. Dar vieni tvirtino, kad į gripą ar kitas virusines ligas panašius simptomus buvo pajutę sausį, vasarį, kiti pažymėjo, kad tuo metu slidinėjo Europoje ar keliavo po kitas pasaulio šalis. Tačiau jų įtarimų tyrimas nepatvirtino, antikūnų tų žmonių kraujyje nebuvo aptikta.
„Šis tyrimas svarbus keliais aspektais, – teigia gydytoja dr. I. Ivaškevičienė. – Pirma, besimptomė ligos eiga nėra tokia dažna, kaip visuomenėje linkstama manyti. Antra, beveik visi tyrime dalyvavę gydytojai neturėjo antikūnų prieš koronavirusą, vadinasi, jie yra imlūs šiai infekcijai ir gali susirgti. Trečia, tinkamai naudojamos asmens apsaugos priemonės puikiai veikia. Vadinasi, kreipdami didelį dėmesį į infekcijos kontrolės priemones sveikatos priežiūros įstaigose ir visuomenėje, esame gerame kelyje.“
Vaikų infekcinių ligų gydytoja dr. Inga Ivaškevičienė pabrėžia, kad tyrimas buvo atliktas labai kvalifikuotai, su patikimais partneriais, o laboratorija savo darbą padarė nepriekaištingai. Nors medikai yra specifinė tiriamųjų grupė ir neatspindi visos visuomenės, tačiau kol kas per anksti daryti išvadą, jog vis daugiau žmonių įgyja imunitetą, nes perserga besimptome forma.
VUL Santaros klinikų nuotr.