Naujausio tarptautinio „DPD“ tyrimo „E. barometras“ duomenimis, 73 proc. reguliariai internetu perkančių Lietuvos gyventojų perka ir (arba) parduoda daiktus naudotų prekių platformose, kuriose sandoriai vyksta tiesiogiai tarp žmonių. Lyginant su 2023 m., šis rodiklis išaugo 7 procentiniais punktais. Tai rodo, kad antrinė rinka tampa vis svarbesne kasdienio vartojimo dalimi.
Panašios tendencijos vyrauja ir kitose Baltijos šalyse. Pavyzdžiui, Estijoje naudotų daiktų platformomis taip pat naudojasi 73 proc. gyventojų, o Latvijoje – 68 proc. Tai rodo, kad prekyba tarp vartotojų sparčiai įsitvirtina visame Baltijos regione ir tampa įprastu apsipirkimo bei papildomų pajamų šaltiniu.
„Dar prieš keletą metų naudotų daiktų platformos daugeliui buvo alternatyva tradicinei prekybai, o šiandien jos tampa įprasta vartojimo dalimi. Žmonės ne tik ieško galimybės sutaupyti, bet ir vis dažniau atranda patogų būdą pirkti ar parduoti daiktus tiesiogiai vieni iš kitų. Tai rodo, kad „klientas – klientui“ (angl. C2C) rinka Baltijos šalyse pasiekė brandesnį etapą“, – sako „DPD Lietuva“ pardavimų ir marketingo direktorius Baltijos šalims Gabrielius Bilevičius.
Parduoda dažniau nei perka
Tyrimas atskleidė, kad antrinėje rinkoje žmonės vis dažniau veikia ne tik kaip pirkėjai, bet ir kaip pardavėjai. Iš tų, kurie perka naudotus daiktus, bent kartą per mėnesį tai daro 45 proc., o iš parduodančiųjų – net 53 proc.
Pasak T. Vaišvilos, tai rodo, kad naudotų daiktų prekyba tampa ne vien būdu įsigyti pigesnę prekę, bet ir galimybe efektyviau panaudoti jau turimus daiktus.
„Anksčiau žmonės dažniau laikydavo nenaudojamus daiktus namuose, o šiandien vis daugiau jų renkasi juos parduoti. Tai naudinga abiem pusėms – vieni atlaisvina vietą ir gauna papildomų pajamų, kiti gali įsigyti reikalingą daiktą už mažesnę kainą“, – teigia G. Bilevičius
Kaina išlieka svarbiausia, tačiau daugėja ir kitų motyvų
Pagrindine priežastimi, kodėl gyventojai renkasi naudotų daiktų platformas, išlieka galimybė sutaupyti. Tai nurodo 68 proc. naudotus daiktus perkančiųjų. Vis dėlto tyrimas rodo ir kitą, sparčiai augančią tendenciją: nuo 2023 m. 10 procentinių punktų padaugėjo žmonių, kurie naudotus daiktus renkasi todėl, kad nori pirkti ne iš verslų, o tiesiogiai iš kitų žmonių. Šią priežastį nurodė 24 proc. perkančiųjų.
„Matome, kad kaina išlieka svarbiausiu veiksniu, tačiau pirkėjų motyvai yra įvairūs. Vis daugiau žmonių vertina galimybę bendrauti tiesiogiai su kitu žmogumi ir rinktis alternatyvą tradicinei prekybai. Tai keičia ir logistikos poreikius – kai sandorių tarp privačių asmenų daugėja, ypač svarbus tampa paprastas, aiškus ir patikimas siuntos pristatymo procesas“, – pažymi „DPD Lietuva“ Baltijos šalių pardavimų ir marketingo direktorius.
Pasak jo, augantis C2C rinkos aktyvumas rodo, kad prekyba tarp vartotojų nebėra trumpalaikė tendencija. Ji tampa svarbia e. prekybos rinkos dalimi, kuri ateityje gali užimti vis didesnę vietą bendroje mažmeninės prekybos rinkoje.