Lietuva pastaraisiais metais vis dažniau nustebina ne tik ekonomikos augimo tempais, bet ir tuo, kaip greitai keičiasi mūsų kasdieniai įpročiai. Vienas ryškiausių pavyzdžių – elektromobilių rinka. 2025 metais Lietuvoje buvo įsigyti 3150 nauji elektromobiliai – gerokai daugiau nei 2024 metais (1,779 tūkst.) ir daugiau nei Latvijoje (1,502 tūkst.) bei Estijoje (687).
Dar įdomiau tai, kad elektromobilių rinkos dalis Lietuvoje 2025 metais išaugo iki 7,5 proc. ir tapo didesnė nei Lenkijoje (7,2 proc.), Latvijoje (7,1 proc.) bei Estijoje (6,6 proc.). Tiesa, nuo Skandinavijos šalių, elektromobilių srityje jau seniai gyvenančių ateityje, dar stipriai atsiliekame. Tačiau savo ekonominio svorio kategorijoje atrodome išties neblogai – Lietuva lenkia daugumą Centrinės ir Rytų Europos valstybių, o taip pat Graikiją ir Italiją, kaip rodo Europos automobilių gamintojų asociacijos duomenys.
Elektromobilių rinkos dalis galėtų būti dar didesnė, tačiau pirkėjai dažnai vis dar baiminasi įsigyti grynąjį elektromobilį ir prioritetą teikia hibridiniams modeliams. 2025 metais hibridinių automobilių rinkos dalis Lietuvoje išaugo net iki 57,3 proc. (46,7 proc. neįkraunamų hibridų ir 10,6 proc. įkraunamų hibridų). Tuo metu benzininių automobilių rinkos dalis susitraukė iki 21,3 proc., o dyzelinių – iki 12,3 proc.
Tiesa, Lietuvos keliuose dyzeliniai automobiliai vis dar dominuoja, sudarydami net apie 66 proc. viso Lietuvos automobilių parko, kaip nurodo „Autoplius“. Benzininių automobilių dalis siekia apie 22 proc., hibridinių – 12 proc., o elektromobilių – vos 1,3 proc.
Elektromobilių revoliuciją Lietuvoje labiausiai stabdo ne kainos ar technologijos, o mitai. Pavyzdžiui, vienas jų – kad elektromobilių vairuotojai praranda daug laiko degalinėse kraudami automobilį. Tačiau daugeliu atvejų realybė priešinga: turint įkroviklį namuose ar darbe, viešose stotelėse lankytis gali tekti retai, nes apie 80–90 proc. įkrovimų vyksta būtent namuose. Be to, įvertinus laiką, kurį benzininių ar dyzelinių automobilių vairuotojai sugaišta važiuodami iki degalinės ir iš jos, elektromobilio naudotojai dažnai laimi.
Antras mitas – kad Lietuvoje trūksta įkrovimo stotelių. Tačiau Lietuvoje greito įkrovimo stotelių yra apstu, jų tinklas, skaičiuojant vienam elektromobiliui, yra vienas tankiausių Europoje.
Trečias mitas – kad žiemą elektromobiliai yra nepraktiški. Tai taip pat netiesa, kadangi elektromobiliai žiemą puikiai funkcionuoja: visada užsiveda, greitai įšyla ir svarbiausia – neteršia oro (kai yra užvesti) bei nekelia triukšmo. Be to, daugelis elektromobilių turi išankstinio pašildymo funkciją, tad dažnai net nereikia valyti užšalusių ar užsnigtų langų.
Tiesa, esant žemai temperatūrai, viena įkrova nuvažiuojamas atstumas sumažėja 25–35 proc. (esant nulinei temperatūrai), o esant itin žemai temperatūrai, pavyzdžiui -30°C, baterijos talpa gali sumažėti kone dvigubai. Tačiau verta prisiminti, kad ir dyzeliniai automobiliai tokiomis sąlygomis dažnai susiduria su problemomis. O didžiulis elektromobilių populiarumas Skandinavijoje yra geriausias įrodymas, kad šaltas klimatas nėra kliūtis.
Tad elektromobilių proveržis Lietuvoje yra ne atsitiktinumas – tampame turtingesni, racionalesni ir labiau orientuoti į ilgalaikę naudą. Jei dabartinė dinamika išsilaikys, po kelerių metų elektromobiliai gali tapti norma, o hibridai – tarpine stotele, kurią paliktume už nugaros.