Eligijus Valskis – sveikos gyvensenos mokytojas, Lietuvos sveikuolių sąjungos viceprezidentas. Tauragiškis, praktikuojantis sveikuolis sutiko pasidalyti savo istorija ir prisidėti prie projekto „Aš – už sveiką Lietuvą“.
Liga pakeitė gyvenimą
Paklaustas, nuo ko prasidėjo esminiai gyvenimo pokyčiai, E. Valskis atvirauja, jog, deja, nebuvo toks sąmoningas, kad savanoriškai pradėtų sveikai gyventi. „Dažnai gyvenimo būdą pradedame keisti, kai prispaudžia bėdos, ligos ir kartais neturėdami kito pasirinkimo. Kai 1984 m. antrą kartą susirgau geltlige, patyriau ypač didelį sukrėtimą. Kauno infekcinėje klinikoje buvo ištirta, kad tulžies pūslė susitraukusi, tuščia, nes kepenys negamina tulžies. Esant tokiai būklei, yra nevirškinami riebalai ir tada sutrinka viskas, neišsiskiria riebaluose tirpūs vitaminai, riebiosios rūgštys, glicerolis. Be to, kepenys neatlieka savo valymo funkcijos. Žodžiu, valgai, valgai ir lieknėji, – sako pašnekovas. – Klinikose buvo taikytos elektroforezės procedūros ir gydymas vaistais, kad galėčiau įsisavinti maisto medžiagas. Po šio gydymo pasijutau kiek geriau, tačiau vien tik medikamentinis gydymas man negrąžino sveikatos, jis tik šiek tiek palaikė kepenų funkciją. Todėl toks gydymas pasitikėjimo mano ligos, kepenų cirozės, atveju nekėlė. Šią nuojautą sustiprino pokalbis su prof. Stefanija Gruodyte dar būnant infekcinėje klinikoje. Profesorė man priminė, kad vaistų nuo kepenų ligos nėra, o mano minimi vitaminai ir vaistai taip pat kenkia kepenims.“
Būdamas sveikos gyvensenos specialistu, Eligijus studijavo įvairių pasaulio sveikuolių – Vydūno, Šeltono, Uokerio ir kt. – metodikas, tačiau reikėjo praktikos. „Pradėjo dirbti pirmosios sveikatos mokyklos, važiavau į paskaitas, seminarus. Kurį laiką laikiausi labai griežtos dietos, dėl ligos ir etinių priežasčių tapau vegetaru. Maniau, jei nevalgysiu mėsos, bus geriau. Vienas Dievo įsakymų, draudžiantis žudyti, įgavo prasmę – suklusau ir suvokiau, kad aš prisidedu prie dėl nieko nekaltų gyvulių žudymo. Taikiau Polio Brego, Nikolajevo, Nilovo badavimo specialistų metodikas. Nors niekas iš medikų tuo metu nepritarė tokiam žingsniui, tačiau aš taip per keletą savaičių atgavau jėgas ir sveikatą. Po to dar keletą metų po dešimt, septynias, penkias ir tris dienas kas pusmetį, ketvirtį, mėnesį vis kartodavau gydomąjį badavimą. Nuo to laiko gyvenu sveiką, darnų, be žalingų įpročių (rūkymo, alkoholio, keiksmažodžių, neigiamų minčių, emocijų ir t. t.) gyvenimo būdą.“
Kiekviena diena – tarsi šventė
Paprašytas papasakoti, kaip švenčia tradicines lietuviškas šventes, p. Eligijus tik nusijuokia: „Man kiekviena diena yra šventė. Tai tiesa, kai medituoji, praktikuoji dvasines praktikas, ieškai gyvenimo prasmės, tada kiekvienas susitikimas su savimi yra šventė. Turime suprasti, jog šventės nėra tik valgymas ir lėbavimas… Man šventė – kai susitinku su artimos sielos bičiuliais, taip pat su kolegomis tarptautiniuose renginiuose, kursuose užsienyje. Aplinkiniai, žinoma, nesupranta, kad galima švęsti atliekant tam tikras praktikas, žaisti, dainuoti ir šokti be alkoholio ir valgiais nukrauto stalo. Tėvams, giminaičiams, draugams buvau keistuolis, kuris užsiima niekais. Tik iš dalies pritardavo mano gyvenimo būdui. Nors yra draugų ir žmonių, kurie iš to iki šiol šaiposi. Žmonės yra tokie, kokie yra, visų mūsų branda skirtinga, tad ir poreikiai save realizuoti skiriasi. Apskritai pasikeitė mano laisvalaikis, draugai, požiūris į gyvenimą, bendravimas su aplinkiniais. Neliko betikslių susitikimų, tuščių kalbų. Laisvalaikis dažniausiai yra turiningas ir prasmingas.“
Nereikia perlenkti lazdos
Paprašytas pasidalyti savo nuomone apie gydytojų požiūrį į sveiką gyvenseną, dėstytojas pripažįsta, jog kai kuriais atvejais gydytojai tam nepritaria ir turi tam pagrindo. „Kai kurie sveikos gyvensenos pradedantieji neatsakingai elgiasi eksperimentuodami ir netinkamai taikydami tam tikrus sveikatinimo metodus arba tiesiog perlenkdami lazdą. Tačiau, kad ir kaip gerbčiau gydytojus, turiu pasakyti, kad jie nėra sveikatingumo specialistai. Sveika gyvensena yra labai plati disciplina, apimanti daug sričių: dvasinę, fizinę, protinę, emocinę, socialinę sveikatą, santykius, tarpusavio sąveiką, dorą, darną, moralę. Kai kurios anatominės, fiziologinės žinios apie žmogų medikams leidžia daryti kokią nors dalinę išvadą. Todėl paviršutinis jų požiūris pakiša jiems koją, dažnai kyla visai nepagrįstų kaltinimų tam tikriems metodams, kurie mokslo jau seniai pagrįsti. Juk medicinos universitetuose sveikatingumo nemokė, mokė tik šalinti padarinius. Lietuvos sveikuolių sąjunga seniai vadovaujasi tarptautinio lygio garsių mokslininkų aprašytomis metodikomis ir jas praktikuoja. Beje, grūdinimosi praktikos, kuri teigiamai veikia mūsų sveikatą, įrodinėti net nereikia. Tiesos, kaip ir meilės, įrodyti nereikia, jos niekas neįrodė ir neįrodys“, – įsitikinęs pašnekovas.
Turi visą sveikuolių šeimą
P. Eligijus džiaugiasi, kad, įsitraukęs į sveikos gyvensenos judėjimą Lietuvoje, čia sutiko daug šiltų ir sąmoningų žmonių, su kuriais gali pasikalbėti, pasidalyti rūpesčiais, sunkumais ar kitokiomis negandomis. „Turiu artimų bičiulių, kolegų ir šeimą – žmoną, sūnų, kurie padeda gyventi sveikai ir dirbti efektyviai. Turiu Mokytoją, kuris veda… Pasirinkau kitą gyvenimo būdą todėl, kad tai užtikrina gerą savijautą, saugumo jausmą, pasitikėjimo savimi ir laisvės pojūtį, ugdo suvokimą apie žmogiškąsias vertybes. Protui prašviesėjus, suvokimui išsiplėtus, kitaip ir neįmanoma gyventi, grįžimas atgal būtų visiškas nesusipratimas, degradacija, tamsa.“
Paprašytas pabandyti paaiškinti, kodėl vis dėlto kai kurie žmonės gyvena toje tamsoje, lektorius susimąsto: „Trūksta sąmoningumo, turime jį bendromis jėgomis ugdyti. Nėra arba neliko mūsų kultūroje tinkamos gyvensenos pagrindų, moralės principų, dvasinių dėsnių laikymosi. Žmonės elgiasi ne taip, kaip derėtų. Per žiniasklaidą yra skatinama žalingų įpročių kultūra (reklama), vaistų vartojimas ir pan., nors juos gali pakeisti tinkama gyvensena, tinkama mityba, žolelės ir t. t. Netgi sveikos gyvensenos sąvoka yra skirtingai suprantama. Vieniems tai – žalingų įpročių nebuvimas arba jų ribojimas. Didžiajai daliai žmonių tai, ką mes laikome žalingais įpročiais, yra gyvenimo norma. Yra dalis žmonių, kuriems rūpi tik fizinis aktyvumas. Ir dar viena dalis žmonių, kurie ne siekia šalinti priežastis, o natūraliais (ir medicininiais) gydymo būdais bando šalinti padarinius. Tačiau tai nėra sveika gyvensena. Ne to pasaulio šviesuoliai moko. Pagrindinis tikslas – propaguoti visuminį (holistinį) sveikatingumo būdą, tam tikros gyvensenos kultūros puoselėjimą. Kad kiekvienam žmogui tinkamai gyventi būtų gyvenimo norma. Tai darnios, doros principais paremtos žmogaus gyvensenos integravimas į kiekvieną gyvenimo akimirką. Be fizinės sveikatos, būtina apimti dvasinę, psichinę, protinę, emocinę, moralinę ir socialinę sveikatos sudedamąsias dalis. Kol kas dar neturime sveikos gyvensenos kultūros. Bet šito siekiame…“ – optimistiškai nusiteikęs Eligijus Valskis.
Parengė Evelina Valiulytė
Straipsnis parengtas vykdant sveiko gyvenimo pavyzdžių projektą „Aš – už sveiką Lietuvą“, www.sveikuoliai.lt. Nuotraukos – iš E. Valskio asmeninio archyvo.