Į mažytę, nė trijų milijonų gyventojų neturinčią Lietuvą studijuoti Emma McDonald atvyko iš Naujosios Zelandijos. LCC tarptautiniame universitete Tarptautinių santykių ir vystymo programos trečiajame kurse studijuojanti mergina atvira – prieš atvykdama į Lietuvą apie mūsų šalies egzistavimą ji nė nenutuokė.
Nors gyventojų skaičiumi Naujoji Zelandija vos dukart didesnė nei Lietuva, abi šalis skiria beveik 18 tūkstančių kilometrų ir tai beveik tas pats, kas nuskristi į kitą Žemės rutulio pusę, mat Naujoji Zelandija yra kitoje planetos pusėje nei Lietuva. Emma pasakoja, kad pažintis su dar neatrasta ir nepažinta pasaulio puse – Europa jos gyvenime prasidėjo tuomet, kai baigusi mokyklą nusprendė keliauti. Iš pažįstamų Vokietijoje išgirdusi Lietuvos pavadinimą, mergina iš pradžių net nenutuokė, kad tai šalis, turinti savo kalbą, lopinėlį žemės mūsų planetoje ir beveik 3 milijonus gyventojų. „Lietuva mane sudomino, ėmiau čia ieškoti universitetų, taip atradau LCC tarptautinį universitetą, įsikūrusį Klaipėdoje. Į šį universitetą kasmet atvyksta studentų iš daugiau nei 50-ies pasaulio valstybių, tad tai mažas pasaulis didelėje planetoje. Pamaniau, o kodėl gi ne? Taip ir atsidūriau čia“, – pasakoja Emma.
Sprendimo studijuoti ir gyventi Lietuvoje, mergina tikina, niekada nesigailėjusi. Mūsų šalis Emmą žavi savo istoriškumu: „Naujoji Zelandija yra labai jauna šalis ir joje nerasite nieko, kam yra daugiau nei 250 metų. Lietuva mane žavi savo giliais istorijos vingiais. Mėgstu klausytis pasakojimų apie Lietuvą, jos istoriją, tradicijas, kalbą. Net kai vaikštau mišku ar paplūdimiu, žinau, kad kiekvienoje vietoje yra tiek daug istorijos, o tai taip nuostabu“, – prisipažįsta Emma. Tiesa, paklausta, ko lietuviams ir Lietuvai vis dėlto trūksta, mergina atvirauja, jog lietuviams dažnai trūksta šiuolaikinio mąstymo: „Nesu tikra, ar tai yra blogai, tačiau kai kuriais atvejais lietuviai per daug susitelkę į praeitį. Kita vertus, tai padeda saugoti kultūrą, kalbą, tradicijas“, – sako Emma.
Prieš trejus metus į Lietuvą studijuoti atvykusi Naujosios Zelandijos pilietė mūsų šalį jau vadina antraisiais namais. „Nors lietuviai ir vengia šypsotis, nebent gerai tave pažįsta, jie nuostabūs žmonės. Savo draugų būryje turiu nemažai lietuvių. Na, o lietuvių vaikai yra tikra vyšnia ant torto, jie yra kitokie nei suaugusieji“, – sako Emma. Vasarą mergina dirbo LCC tarptautinio universiteto organizuojamose anglų kalbos vaikų ir paauglių stovyklose, taip pat Vasaros kalbos institute, tad turėjo galimybę pažinti lietuvių vaikus, kurie, merginos nuomone, yra atviresni ir laisvesni piliečiai.
Dėl visą pasaulį užklupusios COVID-19 pandemijos pavasarį Emma nusprendė likti Lietuvoje, namuose ji nebuvo nuo praėjusių Kalėdų. Šias dėl antrosios pandemijos bangos taip pat planuoja sutikti Lietuvoje. Tiesa, būtent mūsų šalies oro sąlygos merginai kelia daugiausia nepatogumų. „Prieš atvykdama maniau, kad oro sąlygos čia stabilesnės, deja, klydau. Čia, Klaipėdoje, visus keturis sezonus gali patirti per valandą“, – juokiasi Naujosios Zelandijos pilietė, tačiau greitai prisipažįsta, kad yra ir smagių prisiminimų, kurie susiję su oru: būtent Lietuvoje, studijuodama pirmajame kurse, mergina sužinojo, kas yra kalėdinis sniegas: „Kalėdos Naujojoje Zelandijoje – vasaros sezono įkarštis, tad kalėdinio sniego džiaugsmo dar nebuvau patyrusi.“
Tokių studentų kaip Emma McDonald, iš įvairių pasaulio kampelių atvykstančių studijuoti į LCC tarptautinį universitetą Klaipėdoje, daugiau nei šeši šimtai. Kasmet atvykstantys iš daugiau nei 50-ies pasaulio valstybių jaunuoliai Lietuvą vadinti antraisiais namais ima jau po kelių čia praleistų mėnesių.