Pradinis / Emigrantai – Lietuvos dalis / Virtuali lituanistinė mokyklėlė „Pasaka“ – kur susitinka lietuvaičiai iš viso pasaulio

Virtuali lituanistinė mokyklėlė „Pasaka“ – kur susitinka lietuvaičiai iš viso pasaulio

Šiuolaikinės technologijos atveria nuostabių galimybių, apie kurias ankstesnės kartos turbūt nė nesvajojo. Pavyzdžiui, lituanistinis mokymas išeivijoje gali būti prieinamas kiekvienam, nepriklausomai nuo gyvenamos vietos. Šiandien mokytis lietuvių kalbos, pažinti tautinę kultūrą, Lietuvą ir vieni kitus svetur gyvenantys lietuvaičiai gali nė neiškėlę kojos iš namų – tereikia telefono, planšetės ar kompiuterio ir interneto. Įžvelgusios nemažai nuotolinio mokymo pranašumų, dvikalbius vaikus auginančios mamos Justė Grigalauskienė ir Eglė Adlienė 2020-aisiais įkūrė virtualią lituanistinę mokyklėlę „Pasaka“, kurioje mokytis ir dalytis patirtimi gali vaikai iš viso pasaulio.

Justė Grigalauskienė ir Eglė Adlienė. Asmeninio archyvo nuotr.

Mokyklėlės idėja gimė iš asmeninės patirties

Virtualios mokyklėlės idėja kilo Jungtinėje Karalystėje gyvenančiai rinkodaros specialistei J. Grigalauskienei, auginančiai tris dukras, iš kurių vyresnėlei penkeri, o dvynukėms – dveji. Nors tėvai namie kalba lietuviškai, mergaitės beveik visada atsako angliškai arba maišydamos lietuvių ir anglų kalbas. Moteris įsitikinusi, kad dvikalbystė yra didesnė dovana vaikams nei iššūkis tėvams, todėl ieško būdų įkvėpti atžaloms meilę lietuvių kalbai, kelti susidomėjimą ir norą jos mokytis. „Mummy can we valgyti košę for breakfast?“ ir panašūs kalbų „miksai“ namuose skamba nuolatos. Ieškant įdomaus, linksmo ir kokybiško lietuviško turinio savo vaikams natūraliai kilo virtualios lituanistinės mokyklėlės idėja“, – sako pašnekovė.

Šiuo sumanymu J. Grigalauskienė pasidalijo su E. Adliene, kuri buvo baigusi kalbotyros bakalauro studijas Jorko universitete ir magistrantūrą UCL universitete Londone. Studijų metais Eglė dirbo anglų kalbos mokytoja ir vertėja. Šią veiklą tęsė ir po studijų. Taip pat dirbo ugdymo vadove vienoje iš kalbų mokyklų Londone, bet vis kirbėjo mintis pasukti edukacinio verslo link. Susilaukusi vaikų, laikinai sustabdė savo profesinę veiklą. Paaugus jaunėlei, norėjo vėl sugrįžti į darbus ir kaip tik tuomet paskambinusi Justė pasiūlė verslo idėją. Kadangi tai labai susiję su jos išsilavinimu ir ankstesne veikla, sutiko.

2020-ieji atnešė ir kitų pokyčių į Eglės gyvenimą: po dešimties Jungtinėje Karalystėje praleistų metų vasarą ji su šeima grįžo gyventi į tėvynę. „Grįžau į Lietuvą, nes kartu su vyru nusprendėme auginti vaikus čia, mūsų gimtinėje“, – pagrindinę grįžimo priežastį įvardija pašnekovė.

Nori vaikams rodyti šiuolaikinę Lietuvą

„Pasakos“ įkūrėjų netenkino tradicinės lituanistinės mokyklėlės mokymo turinys, joms norėjosi supažindinti vaikus su šiuolaikine Lietuva. Tam sukūrė savitą programą, subūrė bendraminčių pedagogų komandą ir sulaukė netikėtai didelio tėvelių susidomėjimo. „Vaikams palankius tradicines lituanistines mokyklėles, greitai supratome, kad Lietuvą savo atžaloms norime rodyti kitokią – šiuolaikišką ir aktualią šiandienos vaikams. Vis svarstėme, ką galėtume padaryti geriau. Sujungėme jėgas su Egle, surinkome nuostabią profesionalų komandą ir pradėjome pirmąsias pamokas. Susidomėjimas buvo kur kas didesnis, nei planavome, tad reikėjo sparčiai plėstis. Jau netrukus pristatysime savo naują platformą, kurioje bus dar patogiau vaikams iš viso pasaulio mokytis, bendrauti, o tėvams – sekti jų progresą“, – pasakoja J. Grigalauskienė.

Mokyklėlės ugdytojų komandoje – lietuvių, muzikos, pradinių klasių pedagogai. Didžioji dalis mokytojų gyvena Lietuvoje, tačiau yra ir pedagogų iš kitų šalių. Anot E. Adlienės, tai privalumas, nes būtent mokytojas, gyvenantis Lietuvoje, yra natūraliai susipažinęs su aktualiausiomis lietuvių kalbos kaitos ypatybėmis, šiuolaikine lietuviška vaikų muzika ir literatūra. „Mes norime savo vaikams pristatyti gyvą lietuvių kalbą, naujausią literatūrą. Tokių žodžių, kaip „sermėga“, mūsų mokyklėlėje jie nesimoko, mokiniai susipažįsta su dabartine šnekamąja lietuvių kalba. Aš manau, kad vaikas, galėdamas kalbėti gyva ir tikra lietuvių kalba, suprasdamas jos žargoną, geriau jaustųsi Lietuvoje bendraudamas su savo bendraamžiais lietuviais. Tada ir lietuvių kultūra jam atrodys patrauklesnė“, – mintimis dalijasi pašnekovė.

Paklausta, ar tai, kad dalis mokytojų iš Lietuvos, neapsunkina ugdymo proceso, – juk tenka mokyti dvikalbius, o kartais ir daugiakalbius vaikus, – E. Adlienė tikina, kad sunkumų dėl to nekyla: „Mes grupes suskirstome pagal lygius. Su vaikų, kurie beveik nekalba ir nieko nesupranta lietuviškai, grupėmis dirba mokytojos, kurios puikiai moka anglų kalbą. Turime mokytoją, kuri puikiai kalba itališkai. Mes samdome ne tik lietuvių kalbos, bet ir kitų kalbų mokytojus, nes visai lietuviškai nekalbantiems vaikams lietuvių kalbą pristatome kaip užsienio kalbą.“

Anot „Pasakos“ įkūrėjų, mokinių gyvenamųjų šalių įvairovė yra į naudą patiems ugdytiniams. „Mūsų mokinių tėvai pastebi, kad vaikai ima suvokti, jog lietuviškai galima šnekėti ne tik su savo tėvais ar seneliais, bet ir su vaikais, kurie gyvena visai kitame pasaulio kampe. Dėl to jiems lietuvių kalba pasidaro patrauklesnė, reikalingesnė.“

Mokiniai – nuo dvejų metų

„Pasaka“ yra pirmoji visiškai virtuali lituanistinė mokyklėlė. Anot įkūrėjų vienas svarbiausių ugdymo nuotoliniu būdu pranašumų yra tai, kad galima greitai ir efektyviai pritaikyti naujausias technologijas mokyme. Anot E. Adlienės, daug tėvų džiaugiasi, kad į lietuvių kalbos pamokas vaikų nereikės vežti į toli esančias mokyklas, o pamokose vaikai virtualiai susitiks su kitais lietuviškai kalbančiais vaikais iš viso pasaulio.

Mokyklėlėje „Pasaka“ mokosi vaikai nuo dvejų iki trylikos metų. Pasak pašnekovių, mokymo turinys visiems pritaikomas pagal amžių, įgūdžius, kalbos mokėjimo lygį. Vaikai lavina lietuvių kalbą žaisdami, dainuodami ir skaitydami istorijas apie Lietuvą.

Mokyklėlės vadovės stengiasi pasiūlyti kuo dinamiškesnes, inovatyvesnes ir interaktyvesnes pamokas. Todėl nuolat palaiko ryšį su mokytojomis ir kartu ieško geriausių sprendimų, kaip sukurti kuo efektyvesnius, kokybiškesnius pamokų planus. Mokytojos plečia žinias seminaruose, o pačios įkūrėjos domisi naujomis mokymosi platformomis, virtualiomis pratybomis internete.

Vertina pamokų efektyvumą

Nuotolinis mokymas, prie kurio teko pereiti dėl COVID-19 pandemijos, daugeliui buvo visiškai naujas dalykas. Tiek mokiniams, tiek mokytojams, tiek tėvams šis pokytis sukėlė nemenkų iššūkių. Mokytojai laužė galvas, kaip mokomąją medžiagą perteikti naujomis priemonėmis, sklandžiai ir suprantamai, kaip išlaikyti vaikų dėmesį. „Pasakos“ įkūrėjos su komanda ugdymo programą stengiasi kurti ir tobulinti atsižvelgdamos į vaikų poreikius. Taip pat labai dažnai daro testines pamokas ir bando savo programas, planus. „Žiūrime, kas veikia, o kas ne, kas „prirakina“ vaikus prie ekrano, o kas visai jiems netinka. Tai pritaikome pamokoms. Todėl tik pavieniais atvejais vaikai sunkiau susikaupia. Dažnai tai nulemia blogas interneto ryšys namie, prisijungimas per mažą ekraną turintį prietaisą, pavyzdžiui, telefoną, ar blogas garsas. Šie paprasti dalykai yra esminiai, į kuriuos turi atsižvelgti tėvai ruošdami vaiką pamokai“, – pabrėžia E. Adlienė.

Kitoms ugdymo įstaigoms, kurios teikia virtualias pamokas vaikams, ji rekomenduoja pagalvoti apie pamokų ir užduočių bei pratimų pamokoje trukmę. „Virtualiose pamokose mokytojas turi būti pasyvus stebėtojas, o vaikas – aktyvus dalyvis, kitaip pamoka bus neefektyvi, vaikas nesusikaups“, – pataria pašnekovė.

Pexels nuotr.

„Pasakos“ įkūrėjos planuoja ir pasikeitus situacijai tęsti virtualias pamokas lietuvaičiams, o atidaryti įprastos lituanistinės mokyklėlės neketina. „Specializuojamės internetiniame mokyme, kuris be galo dinamiškas ir turi daug galimybių, – siekiame išnaudoti jas visas ir nuolat pasiūlyti savo mokiniams geriausius būdus progresuoti, pasiekti rezultatų“, – sako J. Grigalauskienė.

Kaip paskatinti vaikus mokytis lietuvių kalbos

Studijų metais E. Adlienė gilinosi į vaikų kalbos įsisavinimo ir antrosios kalbos mokymosi teorijas, tyrinėjo dvikalbystės ypatumus. Žinias pritaikė augindama du dvikalbius vaikučius. Paklausta, ką patartų dvikalbių vaikų tėvams, norintiems, kad vaikai lygiavertiškai mokėtų abi kalbas, tačiau susiduriantiems su vaikų nenoriu kalbėti lietuviškai, ji dalijasi patirtimi ir ekspertų patarimais: „Beveik visi kalbotyros ekspertai pritaria, kad nėra dvikalbio arba daugiakalbio, kuris vienodai gerai mokėtų visas savo gimtąsias kalbas. Žinoma, žinau tokių atvejų savo aplinkoje ir netgi mano sūnus, prieš mums grįžtant į Lietuvą, toks buvo, bet tai retenybė. Kad vaikas kalbėtų pakankamai gerai lietuviškai, visų pirma reikia su juo nuo pat kūdikystės šnekėti šia kalba. Vakarais skaityti lietuviškas knygas, sudaryti sąlygas vaikui kalbėti lietuviškai už šeimos ribų. Jei įmanoma, leisti į darželį vėliau, kai jau susiformuos kalba, o pradžioje samdyti lietuvę auklę. Pateikti lietuvių kalbą kaip „cool“ dalyką. Viena mama pasakojo, kad savo sūnui aiškindavo, jog lietuvių kalba yra piratų kalba, todėl, kalbėdamas lietuviškai, jis geriau pažins piratus. Kitaip tariant, reikia, kad vaikui lietuvių kalba būtų aktuali, kad jis ja norėtų šnekėti, nes, pavyzdžiui, tada galėtų skaityti savo mėgstamą lietuvišką knygą, kalbėtis su draugu lietuviu, suprasti savo mėgstamos dainos žodžius. Paverskite lietuvių kalbą į stebuklų kalbą. Juk dvikalbystė – stebuklas ir dovana vaikui.“

Eglė pastebi, kad kai kurie tėvai įsitikinę, jog jei taisys vaikų kalbos klaidas arba duos instrukcijas, kaip kalbėti, šie sklandžiau išmoks lietuviškai. Tačiau specialistai turi kitą nuomonę. „Kalbotyroje tai vadinama „negative evidence“. Tai nėra veiksmingas kalbos mokymo būdas. Vaikai mokosi ne per pataisymus ir instrukcijas, o aplinkoje girdėdami kalbą“, – aiškina pašnekovė ir pataria mokyti vaikus per savo pačių pavyzdį.

Inga Nanartonytė

PALIKTI KOMENTARĄ

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.

Taip pat skaitykite:

Scroll To Top