Tiek Europoje, tiek visame pasaulyje sveikatos specialistai reiškia susirūpinimą dėl cheminių medžiagų, su kuriomis susiduriame kasdieniame gyvenime, galimo neigiamo poveikio žmonių endokrininei sistemai. Moksliniais tyrimais įrodytas endokrininę sistemą ardančių medžiagų poveikis reprodukcinei sistemai (persileidimai, miomos, nevaisingumas). Daugėja endokrininės sistemos sutrikimų ir ligų, tarp jų ir ankstyvo lytinio brendimo, apsigimimo (sutrikdomas negimusio vaisiaus fizinis vystymasis), deformuotų lytinių organų atvejų, medžiagų apykaitos ligų (nutukimas, II tipo cukrinis diabetas), neurologinių sutrikimų (autizmas, dėmesio sutrikimo ir hiperaktyvumo sindromas (ADHD)), tam tikrų vėžio formų atvejų.
Endokrininė sistema – tai vidaus sekrecijos liaukos, kurios į kraują išskiria specifinius cheminius junginius – hormonus, reguliuojančius vidines organizmo funkcijas. Endokrininė sistema palaiko mūsų organizme hormonų pusiausvyrą, išlaiko homeostazę, užtikrina tinkamą augimą, vystymąsi. Tinkama hormonų pusiausvyra ypač svarbi vaikams, paaugliams, nėščioms moterims.
Į organizmą patenka per aplinką
Į organizmą endokrininę sistemą ardančios medžiagos patenka tiesiogiai iš aplinkos (iš oro, vandens, dirvožemio, dulkių) ir kartu su maistu (ypač su jūros produktais). Šių medžiagų randama kasdien naudojamuose daiktuose ir produktuose: maisto pakuotėse, žaisluose, kosmetikoje, odos priežiūros produktuose, balduose, tekstilės gaminiuose ir drabužiuose, vaikų priežiūros priemonėse, statybinėse medžiagose, elektronikos prekėse, grindų dangoje, plastiko gaminiuose. Kūdikiams šios medžiagos perduodamos per motinos pieną, o dar negimusiems – per placentą.
Yra žinoma ne mažiau nei 200 endokrininę sistemą ardančių medžiagų, tarp kurių plačiai paplitęs bisfenolis A. Jo yra plastikinėse maisto pakuotėse, kepimo popieriuje, CD ir DVD laikmenose, klijuose, skiedikliuose, iš perdirbto pluošto pagamintame tualetiniame popieriuje ir popieriniuose rankšluosčiuose. Šia medžiaga dengiamas aliumininių konservų dėžučių vidus.
Paminėtini ir ftalatai, kurių esama batuose, lauko aprangoje ir vandeniui atspariuose drabužiuose, sporto inventoriuje, žaisluose, laiduose ir kabeliuose, medicinos prietaisuose, automobilių detalėse, statybinėse medžiagose, grindų laminate, balduose, laistymo žarnose ir baseinų vamzdžiuose, kosmetikoje (kvapiosios medžiagos, kvepalai, nagų lakas). Susirūpinimą kelia ir parabenai, kurių esama kosmetikoje, asmens higienos priemonėse, vaikų kūno priežiūros priemonėse. Žaisluose, maisto pakuotėse, permatomose PVC plėvelėse, pesticiduose, sienų dažuose, tekstilės gaminiuose ir drabužiuose esama fenolių.
Kaip sumažinti riziką
Pasaulio sveikatos organizacija, JAV gamtinių išteklių gynybos taryba, Europos cheminių medžiagų agentūra ir kitos organizacijos pataria kaip įmanoma mažinti riziką būti paveiktiems endokrininę sistemą ardančių medžiagų:
• vengti šildyti maistą (ypač riebius maisto produktus) mikrobangų krosnelėje plastikiniuose indeliuose ir maišeliuose;
• nepirkti vaikams žaislų, pagamintų iš minkšto plastiko, ir drabužių iš nenatūralaus pluošto;
• maistui gaminti ir laikyti rinktis stiklinius, keraminius ir nerūdijančio plieno indus, vengti naudoti keptuves su nesvylančia danga, jei nėra nurodyta, kad dangoje nėra perfluorintų angliavandenilių (PFC);
• kuo mažiau vartoti konservuoto maisto skardinėse;
• atsargiai rinktis asmens higienos ir kosmetikos priemones, vengti parabenų.
Parengė Natalija Umbrasienė, Vilniaus visuomenės sveikatos centro specialistė