2014-ieji paskelbti Kristijono Donelaičio metais, minint lietuvių grožinės literatūros pradininko, poemos „Metai“ autoriaus 300-ąsias gimimo metines. Jubiliejiniai K. Donelaičio metai įtraukti į UNESCO ir valstybių narių 2014 m. minimų sukakčių sąrašą. Šia proga Estijos lietuvių bendruomenė, Estijos lietuvių jaunimo sąjunga, estai ir kitų tautybių atstovai balandžio 10 d. rinkosi į ambasadą paminėti šios kultūrinės sukakties.
Pirmasis sveikinimas nuskambėjo iš LR ambasadoriaus Estijoje Neilo Tankevičiaus lūpų. Buvo pristatyti svečiai, Dalia ir Alvidas skaitė tekstą apie Donelaitį (svečiams buvo išdalytas tas pats tekstas estų kalba), Edita hegzametru perskaitė tekstą „Jau saulelė vėl…“, pagrodama muzikinius intarpus. Pagroti ir E. Grigo „Pavasario etiudai“. Rasa ir Milda lietuvių ir estų kalbomis skaitė apie Kristijono Donelaičio „Metų“ vertimus ir kvietė skaitovus pateikti kūrinio ištraukas latvių, lenkų, vokiečių, rusų, ukrainiečių kalbomis. Salėje stovėjo šviežutėlis V. K. Jonyno medžio raižinių, kuriais buvo iliustruota Kristijono Donelaičio knyga „Metai“, kopijų stendas. Skaitymus užbaigė Estijos rašytojų sąjungos atstovas, poetas ir vertėjas iš lietuvių kalbos į estų kalbą Mihkel Loodus.
Valerija, Alvidas ir Laima išraiškingai vaidino pasakėčią „Lapės ir gandro čėsnis“. Justina perskaitė labai aktualų ir šiuolaikišką Lietuvos gimnazistės laišką Kristijonui. Susirinkusieji lietuviai dalyvavo viktorinoje „Ką atsimeni ir žinai apie Donelaitį“. Paklausus, kurie iš sėdinčiųjų salėje yra nuo pradžios iki galo perskaitę „Metus“, nedrąsiai pakilo 5–6 rankos. Pasižadėjome iki metų pabaigos padaryti poetui dovaną – imti ir perskaityti ne tik „Metus“, bet ir šešias pasakėčias. Tad 1941 metais Kaune išleista ir jau gerokai apiplyšusi didoka ir stora knyga iš parodos buvo atiduota į Zitos, Rūtos ir kitų rankas… Besibaigiant renginiui, buvo perskaitytas Justino Marcinkevičiaus eilėraštis „Donelaitis ir mes“:
„Privalome save nuimt nuo pjedestalų
Ir Donelaitį pasodint prie savo darbo stalo.
Tebūna darbo stalas – Lietuva…“
Estai ir kitų tautų atstovai prisipažino labai mažai žinoję apie mūsų poetą korifėjų… Ir dėkojo mums už šią pažintį tokia gražia ir skambia lietuvių kalba. Prie vaišių stalo nusiskundimų neišgirdome, sulaukėme vien pagyrimų už originalų Kristijono Donelaičio, kaip asmenybės ir kūrėjo, pristatymą.
Parengė ELB valdybos vardu renginį vedusi Cecilija-Rasa Unt