Kol vieni daug kalba apie tradicijų nykimą, grėsmę etninei kultūrai, kiti daro viską, kad išlaikytų jų tęstinumą. Turėtume būti dėkingi žmonėms, kurių pastangomis mūsų tradicinė kultūra iki šiol gyva, o ne pažįstama tik iš knygų ir senelių pasakojimų.
Didelį etnokultūros puoselėtojų telkinį suradome Marijampolės rajone. Tai – nuo 2006 metų gyvuojanti Tautkaičių kaimo bendruomenė, ilgą istoriją turintis Tautkaičių klojimo teatras ir kiti kolektyvai.
Tautkaičių bendruomenėje yra žmonių, kultūrinei veiklai paskyrusių jau nebe kelerius ar keliolika metų, o dešimtmečius. Viena jų – Ona Miliauskienė, kuri ilgus metus pirmininkavo Tautkaičių kaimo bendruomenei (buvo jos įkūrimo iniciatorė) ir jau 43 metus vadovauja Tautkaičių klojimo teatro draugijai „Gegnė“. Šios organizacijos neatsiejamos viena nuo kitos – visada drauge organizuoja renginius, vykdo projektus.
Klojimo teatro tradicijos
Prieš 12 metų įkurtos bendruomenės gretose dabar yra 50 narių. Šios ne pelno siekiančios organizacijos vizija – tvarkingas, patogus gyventi, patrauklus svečiams kaimas su išpuoselėtais senoviniais pastatais, tęsiamomis klojimo teatro tradicijomis, draugiška kaimo bendruomene. Stengiamasi įtraukti kaimo gyventojus, kad bendromis jėgomis būtų tvarkoma kaimo aplinka, tęsiamos krašto tradicijos, ieškoma būdų pritraukti lėšų kaimo plėtrai. Vykdoma projektinė veikla, aktyviai organizuojamos etnokultūros šventės, plenerai, festivaliai. Per pirmuosius 9 metus, kuriuos bendruomenei pirmininkavo O. Miliauskienė, buvo įgyvendinti net 8 projektai. Dalies jų tikslas – pagerinti sąlygas vykdyti kultūrinę, bendruomeninę veiklą: suremontuoti bendruomenės namai, „Gegnės“ pastatas ir kt.
Tautkaičių bendruomenė yra unikali tuo, kad Marijampolės savivaldybėje vienintelė turi klojimo teatro draugiją „Gegnė“. Kolektyvą sudaro įvairių specialybių ir įvairaus amžiaus vietos aktyvistai, kultūros tradicijų puoselėtojai.
Klojimo teatras – tai liaudies meno šaka, tam tikra teatro forma, kuri transformavosi iš kasdienių vaidybinių žmonių kasdienybėje randamų elementų ir persikėlė į klojimą. Pasak „Gegnės“ ilgametės vadovės O. Miliauskienės, svarbu skleisti ir saugoti klojimo teatrų tradicijas, nes ši kadaise buvusi mitologinė, apeiginė veikla virto pasipriešinimo politinei priespaudai priemone, todėl užima svarbią vietą Lietuvos XIX a. istorijoje.
Tautkaičių klojimo teatras turi itin senas tradicijas – gyvuoja jau 68 metus. Jo įkūrėja – Aldona Gudaitytė-Teiberienė, kuri netikėtai gavo pasiūlymą dirbti klube-skaitykloje Tautkaičiuose. Ji labai norėjo tapti mokytoja. Stojamuosius egzaminus Marijampolės mokytojų seminarijoje išlaikė, bet mokytis negalėjo: priėmimo komisijoje dalyvavęs Marijampolės komjaunimo sekretorius A. Bauras pareiškė, kad A. Gudaitytė negali būti mokytoja, nes jos trys dėdės yra išvežti į Sibirą, o jos tėvas Juozas Gudaitis buvo 1923 m. savanoris.
Tautkaičiuose tuo metu gyveno daug jaunimo, kuris norėjo susieiti ir linksmintis. Gegužinės būdavo rengiamos buvusio dvarininko Ničo dvare, Jankevičių sodybos klėtyje. A. Gudaitytė gegužinių metu kvietė jaunimą vaidinti ir pradėjo rengti spektaklius. Pirmasis spektaklis buvo pastatytas 1950 m. pagal J. Baltušio pjesę „Gieda gaideliai“. Su šiuo spektakliu apvažiavo visą rajoną, darbas buvo puikiai įvertintas. Per 25 metus, kuriuos dirbo Tautkaičiuose, A. Gudaitytė-Teiberienė pastatė daug kitų spektaklių. Vėliau prie šio teatro veiklos prisidėjo ir dirbdama kitą darbą.
Dabartinė klojimo teatro vadovė O. Miliauskienė į Tautkaičius atvyko 1975-aisiais gavusi paskyrimą dirbti Vytauto Montvilos kolūkio kultūros namuose. Saviveikliniame teatre dalyvavo įvairių specialybių ir įvairaus amžiaus žmonės: tarnautojai, darbininkai, žemės ūkio specialistai, buhalteriai, studentai, moksleiviai.
2001 m. įkurta Tautkaičių klojimo teatro draugija „Gegnė“. 2002 m. Marijampolės savivaldybės lėšomis pastatytas naujas kluonas – jame ir įsikūrė klojimo teatras. Čia vyksta ne tik klojimo teatro festivaliai, bet ir įvairūs kiti renginiai.
Tautkaičiuose verda kultūrinis gyvenimas
Tautkaičių klojimo teatro draugijos „Gegnė“ veikla apima įvairias sritis: socialinę, aplinkosaugos, kultūros, sporto, švietimo. Ši draugija puoselėja žmogiškąsias vertybes ir tradicijas, stengiasi ugdyti teatrinio meno mėgėjus ir propaguotojus, jų meninį skonį, kūrybingumą, dvasingumą, gyventojų bendruomeniškumą, jaunimo bendruomenės pilietiškumą, rūpinasi klojimo teatro trupės augimu, inicijuoja ir skatina mėgėjiškų teatrų bendradarbiavimą, skatina jaunąją kartą domėtis liaudies menu, suteikia galimybę jaunimui pažinti etnokultūros tradicijas, ugdyti gyventojų bendruomeniškumą, plėtoja ryšius su analogiškomis organizacijomis Lietuvoje ir užsienyje.
„Gegnė“ organizuoja klojimo teatro festivalius, kalendorines šventes, etnokultūros renginius, susitikimus su užsienio ir kitų Lietuvos miestų režisieriais, seminarus, gaivina ir puoselėja kalendorines, tautines šventes, tradicinius amatus, architektūrą, kulinarinį paveldą, liaudies menus. Tautkaičių klojimo teatro 65-mečio proga yra išleidusi knygą „Tautkaičių kultūros kronika“, iliustruotą gausybe nuotraukų iš kultūrinio vietos gyvenimo.
Vieni žymiausių Tautkaičių kaimo bendruomenės ir klojimo teatro draugijos „Gegnė“ organizuojamų renginių yra Sekminės ir Žolinės šventė. Jie labai laukiami ne tik Marijampolės krašto gyventojų – į juos suvažiuoja žmonių ir iš kitų Lietuvos vietovių, netgi Lenkijos. Juos traukia ne tik čia puoselėjamos tradicijos, kultūra, bet ir nepaprastai jauki, išpuoselėta aplinka. Tenka išgirsti nuomonių, kad Tautkaičių klojimo teatro kiemas yra viena gražiausių vietų Marijampolės apskrityje.
Tautkaičiuose Sekminių šventė, kurioje prisimenamos senosios krašto tradicijos, rengiama jau daugiau kaip tris dešimtmečius (kitąmet ji bus surengta 35-ąjį kartą). Joje neapsieinama be lauke kepamos gardžios kiaušinienės, liaudies muzikos ir linksmos gegužinės, amatininkų ir tautodailininkų mugės. Šiemet Marijampolės kultūros centro Tautkaičių skyriaus liaudiškos muzikos kapelai „Sūduva“ talkino ir savo programas šventėje atliko penki muzikos, šokių kolektyvai iš Kalvarijos, Anykščių, Kėdainių, Labūnavos ir Igliaukos.
Kiekvienais metais per Žolinę rengiamas klojimo teatrų festivalis. Jis jau yra tapęs tarptautiniu: į jį susirenka ne tik kolektyvai iš Lietuvos, bet ir iš Lenkijos. Šiuo tradiciniu festivaliu siekiama pristatyti klojimo teatrus tiek vietos gyventojams, tiek atvykstantiems renginio žiūrovams iš aplinkinių kaimų ir miestų siekiant saugoti ir populiarinti unikalias kaimo meno tradicijas. Šventės metu žiūrovai turi galimybę ne tik pasižiūrėti įdomių spektaklių, bet ir pabendrauti su artistais, režisieriais, o kartais ir pjesių autoriais.
„Gegnė“ ne tik rengia pasirodymus, klojimo teatrų festivalius Tautkaičiuose, bet ir vyksta su savo spektakliais į kitas šalies vietoves, kur yra kviečiami, taip pat keliauja pas Lenkijos lietuvius.
Tose pačiose kultūros namų patalpose, kur vyksta klojimo teatro draugijos „Gegnė“ repeticijos, yra įsikūręs ir vokalinis-instrumentinis ansamblis „Savas“, Tautkaičių kaimo kapela „Sūduva“, kaip ir „Gegnė“, gyvuojanti nuo 1950 metų. Tai nepamainomi Tautkaičiuose organizuojamų švenčių dalyviai. Kolektyvai dažnai kviečiami koncertuoti visoje Lietuvoje.
Mažieji talentai ugdomi Tautkaičių jaunimo teatro studijoje „Gegniukai“, Tautkaičių jaunimo šokių kolektyve „Šokančios pėdutės“.
Įtraukia jaunąją kartą
Nei bendruomenės, nei „Gegnės“ klojimo teatro veikla neįsivaizduojama be O. Miliauskienės, kurios visas gyvenimas skirtas kultūrai. Iki 2015 metų ji buvo Tautkaičių bendruomenės pirmininkė, o šiuo metu pavaduoja dekretinių atostogų išėjusią pirmininke išrinktą Ramunę Žilinskienę.
Onutė, 49 metus dirbanti kultūros srityje, prisipažįsta, kad jai reikia buvimo tarp žmonių – dėl jų darbas atrodo prasmingas. Moteris džiaugiasi, kad ją visą gyvenimą supa geros širdies žmonės. Jai labai svarbus savitarpio pasitikėjimas, žinojimas, kad bet kada turės į ką atsiremti.
O. Miliauskienės meilė kultūrai, tautiniam paveldui žavi, „užkrečia“ ir Tautkaičių jaunimą – jauni žmonės noriai prisijungia prie „Gegnės“ kolektyvo. Vaidinti šiame teatre kai kuriose šeimose yra iš kartos į kartą perduodama tradicija – O. Miliauskienė dabar jau dirba su buvusių artistų anūkais ar net ir proanūkiais. Jaunuoliai ne tik vaidina spektakliuose, bet ir padeda organizuoti šventes. „Kai nuoširdžiai dirbi žmonėms, ir jie tuo pačiu atsimoka“, – sako pašnekovė, besidžiaugianti puikiu Tautkaičių jaunimu.
Tiesa, dalis jaunųjų aktorių mokosi arba dirba kitur: Marijampolėje, Klaipėdoje, Alytuje. Tačiau jie kaskart skuba į „Gegnės“ spektaklių repeticijas – juos labai traukia O. Miliauskienės teatras, kuriame jie gali išreikšti save.
O. Miliauskienė būsimus aktorius auginasi nuo mažens: kviečia juos dalyvauti šventėse, tradicinėse švenčių apeigose, stengiasi sudominti vaidinimu. Bene ilgiausiai „Gegnės“ veikloje dalyvauja Jaunius Skirka. Jis pradėjo vaidinti būdamas septynerių ir vaidina iki šiol, nors jam jau 50 metų. Onutės įsitikinimu, visi gali tapti aktoriais, tik reikia anksti pradėti to mokytis.
Ilsėtis nėra kada
O. Miliauskienė džiaugiasi, kad bus kam į patikimas rankas atiduoti tai, ką visą gyvenimą dirbo, kūrė: sūnus Alvydas, baigęs kultūros vadybos studijas, dirba kartu su mama Tautkaičių kultūrinio darbo organizatoriumi, taip pat dalyvauja vokalinio-instrumentinio ansamblio veikloje. Vis dėlto moteris tikina, kad pasitraukti iš šios veiklos kol kas neketina, nes likę neįgyvendintų sumanymų. Pavyzdžiui, šių metų lapkritį Marijampolės kultūros centre norima surengti Tautkaičių vokalinio-instrumentinio ansamblio „Savas“ 40-mečio koncertą. Vargu ar kokiame kitame kaime surastume meno kolektyvą, kurio veikloje net 40 metų nuolat dalyvautų keturi vyrai. Įdomu ir tai, kad šį kolektyvą, būdamas vos 14 metų, įkūrė O. Miliauskienės sūnus. Pasirodo, Onutės giminėje – daug muzikalių, dainingų žmonių.
Dar vienas iš numatytų darbų – toliau kurti etnokultūros centrą Tautkaičiuose. Šiuo metu čia yra įrengta autentiška XIX a. kalvė, yra ir kitų amatų reikmenų, tarp jų audimo staklės. „Gegnės“ aplinkoje vis daugėja dailių medžio skulptūrų, pavėsinių, gėlynų dekoracijų. Šiemet „Gegnės“ aplinką papuošė ir Artūro Zienkos išdrožta graži mergaitės, laikančios paukštę, skulptūra, simbolizuojanti laisvę, jaunystę, draugystę, skirta Valstybės atkūrimo šimtmečiui pažymėti. Onutė įsitikinusi, kad kaimas, kuriantis grožį, nepamirštantis praeities, saugantis senąsias tradicijas, optimistiškiau žvelgs į ateitį.
Inga Nanartonytė
Nuotraukos iš bendruomenės archyvo
