Žvaigždžių nereikia ieškoti toli – gydytojas burnos chirurgas med. dr. Tadas Koržinskas mokslines studijas atlieka ne tik gimtinėje, bet ir užsienyje. Iš jo mokosi viso pasaulio odontologai, o darbo vietas siūlo geriausi universitetai. Su gydytoju kalbamės apie parsivežtas patirtis, iššūkius ir norą dirbti Lietuvoje.
Gydytojo odontologo specialybės mokėtės Vokietijoje. Kokie atsiminimai?
Mokslas ten nelengvas. Pažįstu daugiau studijas Vokietijoje metusių žmonių nei jas baigusių. Adatos skylutė labai maža: po pirmųjų studijų metų atsisijoja aibė studentų. Jaučiama didelė konkurencija ir psichologinė įtampa, ypač jeigu esi iš svetur.
Kur prasidėjo Jūsų mokslinis kelias?
Greifsvaldo (Greifswald) universitete: čia baigiau bazines studijas. Mokslus tęsiau privačioje klinikoje pas gydytoją Reuschą, vieną žymiausių Vokietijos odontologų. Šešerių metų mokslus vainikavo estetinės rekonstrukcinės odontologijos specialisto sertifikatas. Šešerius metus praleidau Frankfurto universitete – baigiau burnos chirurgijos rezidentūrą. Dirbau kompleksinės odontologijos poskyryje, gydėme pacientus, turinčius ypač sudėtingų problemų. Hamburgo universitete baigiau doktorantūrą. Ten dėsčiau universiteto veido žandikaulių chirurgijos skyriuje, atlikau mokslinius tyrimus.
Minėjote, kad tapote sertifikuotu estetinės rekonstrukcinės stomatologijos specialistu. Kuo ypatingas šis pasiekimas?
Tai labai plati specializacija, tačiau ją turi tik keletas žmonių. Per 20 metų visoje Europoje sertifikuoti vos 24 gydytojai ir 4 dantų technikai. Į šių specialistų gretas patenku ir aš.
Ryšiai su Vokietija nenutrūko. Gyvenate tarp Klaipėdos ir Berlyno?
Šiuo metu esu pakviestas dirbti Berlyno Charité universitete. Dėstysiu protezavimo skyriuje ir dalysiuosi patirtimi su ateities odontologais. Tačiau tai – tik dalelė mano veiklos. Daugiausia laiko praleidžiu Lietuvoje. Fiziškai būti vietoje, esant technologijoms, nėra reikalo.
Net 15 metų praleidote Vokietijoje, bet Jūsų kabinete ant sienos matome tik 3 sertifikatus…
Jeigu ištraukčiau visus, jais būtų galima ištapetuoti kokius 40 kvadratinių metrų sienos ploto (juokiasi). Esu baigęs daugiau nei 100 ir pats vedęs daugiau nei 300 įvairių praktikinių, mokslinių kursų. Tačiau 3 išskirtiniausi mano pasiekimai – medicinos mokslų daktaro laipsnis ir estetinės rekonstrukcijos specialisto sertifikatas, kuris yra dvigubas: Vokietijos estetinės odontologijos sąjungos ir Europos odontologų asociacijos pažymėjimai. To Lietuvoje neturi joks kitas gydytojas ir šie pasiekimai man labai svarbūs.
Kodėl grįžote į Lietuvą? Juk galėjote dirbti prestižinėse Vokietijos klinikose.
Niekada nebuvau ekonominis emigrantas. Į Vokietiją važiavau mokytis. Galiausiai supratau, kad žinių ir patirties jau pakanka, tad grįžau į Lietuvą. Gal žiūriu senamadiškai, bet manau, kad lietuviai turi dirbti savo žemėje, savo žmonių labui. Patriotizmu to gal ir nevadinu. Tačiau nenorėjau palikti Lietuvos. Neturėjau minčių dirbti kur nors kitur.
Kokių skirtumų pastebite tarp Lietuvos ir Vokietijos odontologų?
Vienas didžiausių skirtumų – tai, kad Vokietijoje didelę dalį studijų užima dantų protezų gaminimo technologijos mokymasis. Turėjome protezus, vainikėlius savo gydomiems pacientams pasigaminti patys. Grįžęs į Lietuvą matai, kad odontologai bėga tartis dėl protezų konstrukcijos su dantų technologu arba apskritai nesupranta, kokį gaminį gavo. Iš pradžių stebiesi, o vėliau supranti, kad tai – mokymo sistemos skirtumai. Tačiau, kalbant apie bendrą odontologų lygį, mes, lietuviai, esame labai imlūs, nagingi ir sparčiai judame į priekį. Šaknų kanalų gydymo, implantologijos srityje turime labai iškilių asmenybių ir esame žinomi Europoje.
Galbūt iš Vokietijos atsivežėte revoliucinių gydymo metodikų?
Naujų gydymo metodų sklaida vyksta nepaprastai sparčiai. Tačiau naujovė, net jei atrodo gera, nebūtinai tokia yra. Kokybę parodo tik laikas. Savo klinikoje turime visas naujausias technologijas – intraoralinius skenerius, 3D spausdintuvus ir kitos modernios aparatūros, tačiau taikau ir ne vieno dešimtmečio patikrintą metodiką. Didžiausias filtras visoms naujovėms – atsakomybė pacientui už savo darbą.
Jūsų įžvalgos įvertintos ir Šveicarijoje. Papasakokite apie šią patirtį.
Pats žymiausias Šveicarijos implantų gamintojas ieškojo ekspertų. Mane pakvietė bedančių žandikaulių protezavimo kontekste: kad papasakočiau, kaip tinkamai planuoti gydymą, paruošti pacientą, kaip parinkti tinkamą implantų skaičių, padėtį. Iš visos Europos buvo pakviesta maždaug 30 gydytojų, o po pirmojo mūsų susitikimo patekau į suformuotą 8 ekspertų komandą. Paruošėme metodinę medžiagą, šiandien ja naudojasi viso pasaulio gydytojai.
Implantacijos subtilybių mokote viso pasaulio specialistus, o su kokiais dantų implantais dirbate pats?
Naudoju tik šveicariškus „Premium“ klasės implantus. Kiekvienam pacientui implantą parenku pats pagal tai, kokia paciento anatomija, kaulo būklė. Manau, kad parinkti tinkamiausią gydymo variantą – mediko užduotis.
Išduokite paslaptį – gal turite daugiau svajonių, kurias ruošiatės įgyvendinti?
Vokietijoje ilgą laiką gyvenau X amžiaus pilyje. Antrame aukšte buvo mano apartamentai, o trečiame – klinika. Atvirai sakant, pripratau prie tokio komforto (juokiasi) ir gal senatvėje kaip Akselis Miuntė ir aš galėsiu praleisti likusį laiką svajonių rūmuose Kaprio saloje. O šiaip mokausi operinio dainavimo. Taigi laukite premjeros – gal susirgs koks tenoras, o aš jau ir čia…
Ką planuojate ateičiai? Ar nepabėgsite iš Lietuvos?
Vienas JAV generolas pasakė: „Jei nori pakeisti pasaulį, pirmiausia pasiklok lovą.“ Pradėti reikia nuo savęs. Bėgti iš gimtinės nesiruošiu, veiklos netrūksta. Turiu daug pacientų, kurie atvyksta net iš Vilniaus, todėl po ilgų apmąstymų nusprendžiau įkurti konsultacinį kabinetą sostinėje – žmonių pasitikėjimas įpareigoja.
Tikiu, kad savo šaliai esu naudingas ir reikalingas.