„Labas rytas, ponios ir ponai. Kaip nuostabu, kad mano pirmasis vizitas šalyse narėse, tapus Europos komisaru, vyksta mieste, kuris taip primena mano gimtąjį miestą“, – lietuviškai į Kauno technologijos universitete (KTU) surengtos konferencijos „Lietuvos mokslas ir pramonė 2014: slėniai – paskata inovacijų ekonomikai“ dalyvius kreipėsi Europos komisaras mokslui, moksliniams tyrimams ir inovacijoms Carlosas Moedas. Po lietuviškai prabilusio portugalų kilmės pareigūno žodžių skambėjo ilgi plojimai.
Kalbą apie mokslo ir verslo slėnius Europoje svečias pradėjo nuo… krepšinio. C. Moedas prisiminė 1992 metus, kai mūsų nacionalinė rinktinė laimėjo rungtynėse su tuomete Sovietų Sąjungos komanda. Maža šalis su dideliu laisvės troškimu prieš sovietinę imperiją, drąsa ir atkaklumas prieš galią. Istorijos moralas, pasak jo, aiškus.
„Galime investuoti į technologijas ir infrastruktūrą, tačiau nieko nepasieksime, jei nesusitelksime dėl bendro tikslo – kad Europa išnaudotų visą savo potencialą“, – įsitikinęs C. Moedas.
Europoje sukuriama trečdalis viso pasaulio žinių, o 62 proc. Europos Sąjungos ekonomikos augimo priklauso nuo naujovių, tačiau, C. Moedo nuomone, tam, kad žinios pavirstų eurais, turime daug dirbti kartu. Vizito Kaune proga Europos komisaras pasidalijo mintimis apie Europos ir Lietuvos ateitį kuriant inovacijų ekonomiką.
Kokia pirminė Jūsų nuomonė apie naująjį KTU Mokslo ir technologijų centrą bei Technologinio verslo inkubatorių?
Mano pirmieji įspūdžiai labai geri, nes tai, ką šiandien mačiau, yra inovacijų esmė – tyrimai, pritaikyti versle. Mačiau pavyzdžių tokių produktų, kurie bus ypač svarbūs žmonėms per ateinančius du dešimtmečius. Pavyzdžiui, tarp eksponuojamų sukurtų prototipų buvo įmonės, dirbančios 3D spausdinimo srityje, produkciją. Įspūdinga. Mano nuomone, tai – gamybos ateitis. Būtent tokios technologijos yra būdas perkelti gamybą atgal į Europą, apie tai šnekame jau kelerius metus. Be to, mačiau elektrinės pavaros prototipą – ji gali paversti normalų dviratį į elektrinį. Šis vizitas – mano pirmasis užsienio vizitas, einant Europos komisaro pareigas, jį prisiminsiu visą gyvenimą.
Būdamas Europos komisaras inovacijoms matote visą paveikslą. Kaip mes atrodome Europos kontekste?
Kadangi tai – mano pirmasis vizitas, nematau viso vaizdo. Tačiau tikrai žinau, kad norėčiau pamatyti tokių slėnių kitose šalyse.
Ateities ekonomika – inovacijų ekonomika. Kokie pagrindiniai žingsniai jos link?
Pirmas žingsnis yra struktūrinės reformos rinkoje – šalys turėtų sukurti tokią aplinką, kurioje žmonėms būtų lengva ir malonu kurti verslą. Gali investuoti pinigų, kiek nori, bet jeigu nėra tinkamų sąlygų, pinigai neteks galios.
Labai svarbu rodyti žmonėms, kad inovacijos yra ekonomikos augimo priežastis, kad inovatoriai yra tie, kurie sukuria geresnes įmones ir geresnius darbus, tie, kurie šalyje kuria gerovę ir kelia gyvenimo kokybę. Kaip matyti ir šiame KTU centre – to pasieksime tik dirbdami kartu. Kad žmonės kartu dirbtų, reikia, kad jie vienas kitą suprastų. Šiandien tai yra kelias, kuriuo turėtų eiti Europa. Mes labai gerai mokame paversti eurus žiniomis, bet ne taip gerai mokame tas žinias paversti eurais.
Ką turite galvoje?
Tikriausiai žinote, kad Europoje atliekami ypač aukštos kokybės fundamentiniai tyrimai – mes „gaminame“ trečdalį pasaulio žinių. Tačiau mums trūksta gebėjimo paversti turimas žinias produktais. Tai, ką aš mačiau šiandien, yra būtent tas žingsnis, kurį turime žengti – mums reikia daugiau slėnių.
Europoje gaminame trečdalį pasaulio žinių. Aukšto lygio fundamentiniai tyrimai atliekami ir Lietuvoje, tačiau jie dažnai pritaikomi kitose rinkose. Ko reikėtų, kad tai, kas gimsta mūsų šalyje, būtų ir įgyvendinta čia?
Kalbėsiu iš Europos Sąjungos perspektyvos – viskas priklauso nuo struktūros reformavimo. Jeigu klausiate, dėl ko žmonės kartais pasirenka investuoti Azijoje ar Amerikoje, atsakyčiau, jog tikriausiai dėl to, kad Europoje tai daryti sudėtingiau. Europos Sąjunga – tai 28 šalys su skirtingais įstatymais, skirtinga rinkos struktūra. Turime kurti bendrą rinką, kurioje galiotų tie patys įstatymai.
Galbūt inovacijų trūkumą lemia ir tai, kad Europoje (ir Lietuvoje) trūksta žmonių, turinčių inžinerinį išsilavinimą?
Išsilavinimas yra visa ko katalizatorius. Turime daugiau investuoti į studijas, turime rodyti jauniems žmonėms, kad inžineriniai mokslai, tikslieji mokslai, matematika gali sukurti jiems ateitį. Jauni žmonės eis tuo keliu, jei matys, kad jis yra įdomus, matys, jog jis gali atvesti juos į gerą darbą. Manau, kad šiandien jauni žmonės žino, jog inžinerinės žinios gali padėti jiems gauti gerą darbą.
Mano nuomone, prieš finansinę krizę buvo kitaip – žmonės labiau siekė dirbti finansų, ekonomikos sektoriuose. Žinoma, tai naudinga visuomenei, tačiau buvo labai daug gerų studentų, kurie rinkosi ekonomikos mokslus vietoj inžinerinių mokslų. Man atrodo, situacija keičiasi.
Pats esate inžinierius. Kaip šis išsilavinimas Jums padeda dabartiniame darbe?
Aš pats, matyt, nebuvau labai geras inžinierius (juokiasi – aut. past.). Tačiau tikrai džiaugiuosi turėdamas šį išsilavinimą, nes jis išmoko mąstyti. Besimokydamas inžinerijos, įgijau problemų sprendimo įgūdžių, išmokau mąstymo metodų. Tai gyvenime man labai padėjo. Vėliau nusprendžiau dirbti ekonomikos ir politikos srityje, tačiau tai, kad turiu inžinieriaus išsilavinimą, yra labai naudinga. Visada sakau – inžinieriai gali labai daug.
Kuriose srityse inovacijų šiandien ypač trūksta?
Klimato kaitos sukelti procesai (pvz., šiltnamio dujos, skatinančios šiltnamio efektą, ir atsinaujinančioji energetika) yra pagrindinės sritys. Turime sukurti naujų energijos išteklių ir sumažinti šiltnamio dujų išsiskyrimą – tai pagrindinė mūsų visų ateities darbo kryptis.
Visos naujovėms imlios sritys yra susijusios su iššūkiais, su kuriais susiduria šiuolaikinė visuomenė, – nuo demografijos problemų iki chroniškų ligų. Visas šias problemas turime spręsti tarpdalykiniais metodais. ES tyrimų ir inovacijų programa „Horizon 2020“ ir yra skirta šiems iššūkiams įveikti.
Kokių matote Lietuvos galimybių prisidėti prie Europos ir pasaulio problemų sprendimo?
Lietuvoje kuriama išmaniosios specializacijos strategija, susijusi būtent su minėtomis sritimis. Kuriant strategiją bendradarbiaujama su verslininkais ir su plačiąja visuomene. Ne politikams spręsti, ką daryti. Politikų vaidmuo yra parodyti kryptį, o žmonės turi pajusti, ką gali padaryti. Tai, ką šiandien mačiau čia, yra daug žadantis pavyzdys. O, spręsdamas pagal tai, kad Lietuva aktyviai teikia paraiškas dalyvauti programoje „Horizon 2020“ (jei gerai prisimenu, pateikta daugiau nei 400 projektų paraiškų iš daugiau kaip 2 000 dalyvių), matau, kad yra daug potencialo. Džiaugiuosi tuo.
Džiugu. Mes, lietuviai, linkę manyti, kad esame maži ir nereikšmingi.
Jūs esate ne maža šalis, o Europos dalis. Aš pats esu kilęs iš labai mažos šalies. Europa mums suteikia dydį ir apimtį, mažos šalys netgi turi pranašumų. Lietuva yra Europos istorijos dalis, vadinasi, visi esame kartu – nėra mažų ir didelių. Nors ir mažas, bet, būdamas didelės komandos nariu, turi daug daugiau galimybių. Ir daug didesnė tikimybė, kad tau pavyks jas išnaudoti.
KTU