Kovo 15 dieną Ignalinos krašto muziejuje pristatyta ignalinietės Bronės Kasperavičienės floristinių darbų paroda. Jaukus ir šviesus renginys sušildė susirinkusiųjų širdis, parodė, kokių gražių ir didelės dvasios žmonių mes turime, kuo esame stiprūs. Ši paroda daug metų brandinta ir auginta, apie ją autorė tik nedrąsiai pasvajodavusi, o dabar iš šiaudelių ir įvairių žolynėlių sukurtais paveikslais gali grožėtis visi ignaliniečiai. Parodos atidarymas tapo didele švente ir autorei, ir ją gerai pažįstantiems, mylintiems ir gerbiantiems žmonėms.
Šiandien Bronės Kasperavičienės gyvenimas nėra labai džiaugsmingas. Ji turi sunkią stuburo negalią, kenčia skausmus, sunkiai vaikšto, rūpinasi pasiligojusiu vyru, tačiau, kaip pati sako, moka bėgti nuo liūdnų minčių ir džiaugiasi širdžiai miela veikla: „Iki šiol kūriau tik sau, savo sielos malonumui, taip gyniausi nuo depresijos…“ Paroda moteriai buvo tarsi įrodymas, kad ji kuria ne sau, kuria žmonėms. Kita vertus, puiki gerumo pamoka. Gerumo, kurio, kaip ji sakė, mokomės vienas iš kito, kuriuo dalijamės taip jį augindami.
Paroda džiaugėsi ir jos iniciatorė bei rengėja Nijolė Trinkūnienė, negailėjusi šiltų žodžių ir autorei, ir jos darbeliams, kurie kiekvienas skleidžia šilumą, jaukumą, kiekvienas yra tarsi išmyluotas. „Iš Bronelės mokiausi gerumo, optimizmo, dosnumo, žavėjausi jos taktiškumu, mokėjimu pasakyti tiesą, bet neįžeisti…“ − sakė N. Trinkūnienė. Ji mokytoją sveikino pirmosios parodos proga, dovanojo žydinčią pievą vaizduojantį savo paveikslą ir gėlių. Gėlių puokšte Nijolei atsidėkojo ir pati Bronelė – už jos patarimus, pagalbą, pamokymus, už dovanotą parodą, kurios laukimas moteriai praskaidrino žiemos tamsą, suteikė gražių vilčių.
Bronė Kasperavičienė neseniai atšventė 80-metį. Ji gimė Didžiasalyje, augo kartu su keturiais broliais ir dviem seserimis. Baigė Tverečiaus vidurinę mokyklą, vėliau Vilniaus pedagoginį institutą. Tapo biologijos ir geografijos mokytoja. Pirmoji jos darbovietė – Kazitiškio mokykla. Ištekėjusi su vyru Alfonsu persikėlė į Ignaliną, čia 13 metų vadovavo darželiui, tačiau mokytojavimo nemetė, mokė vakarinėje mokykloje, vėliau dirbo švietimo skyriuje. Paskutinė darbovietė – Naujajame Daugėliškyje. Iš tų metų išsaugota daug šiltų prisiminimų. Čia kartu su mokiniais ji ir pradėjo kurti floristinius paveikslėlius. Bronę sveikino Naujojo Daugėliškio mokyklos buvusi direktorė Vanda Kūjalienė ir dabartinė vadovė Rima Cibulskienė, taip pat mokytojos, geros bičiulės. Jos kalbėjo apie stiprią moters asmenybę, mokėjimą būti pavyzdžiu, reiklumą sau ir kitiems. Ji, pasirodo, ir puiki kulinarė, ir mezgėja, aistringa daržininkė. Negalia nesutrukdo jai nuolat eiti, judėti, dirbti ir kurti.
„Noriu jums pasakyti, kad Daugėliškio mokykla ir dabar žydi, čia auginamos gėlės, puoselėjami gėlynai. Tikrai palikote kruopelę savęs. Gaila, kad neperėmėme jūsų veiklos kuriant floristinius paveikslus, bet užtat kuriame gražius molio dirbinius“, − sveikindama parodos autorę sakė Rima Cibulskienė ir dovanojo Daugėliškio keramikų kurtą puošnią vazą.
„Kai dairausi po šią parodą, tai kiekvienas darbelis atrodo lyg vis naujas gamtos kūrinys, o gerbiama Bronė – tarsi stebukladarė, prikelianti šiaudelį, lapelį ar akmenėlį naujam gyvenimui, gebanti juos prakalbinti“, − sakė autorę sveikinusi savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėja Rimanta Vilčinskienė. Ji moteriai linkėjo nenuleisti rankų, kurti ir džiuginti žmones.
Visiems renginio dalyviams buvo gera pajusti šviesų ir turtingą trapios moters pasaulį. Visa, kas jame gražiausia: mintys, svajonės ir didelė mylinti širdis, auksiniais šiaudeliais, laukų ir miškų augalėliais paveiksluose įamžinta. O prie viso to meno labai tiko atlikėjos Olgos Paukštienės jautrios dainos.
Parengė Lina Kovalevskienė