Žinoma fotografė, stilistė Reda Mickevičiūtė neslepia savo aistros keliauti. Jos socialinių tinklų paskyros mirga gražiausiomis atostogų nuotraukomis, o pati fotografė sako, kad kelionės jai yra dar vienas gyvenimo džiaugsmas ir įkvėpimas. Pokalbis su Reda – apie pašaukimą, kelionių fotografiją ir auksinį kadrą.
Kas Jus paskatino pasirinkti su kūryba susijusį profesinį kelią?
Visada turėjau savo nuomonę mados klausimais. Net vaikystėje mama negalėdavo manęs aprengti bet kuo – pati išsirinkdavau tai, ką noriu dėvėti tą dieną. O paauglystėje už sutaupytus pinigus pirkdavau madų žurnalus, domėjausi stiliumi, mados tendencijomis, didelį dėmesį skyriau nuotraukoms, fotografams ir jų darbui.
Kalbant apie fotografiją, ji į mano gyvenimą atėjo netikėtai. Studijavau grafinį dizainą, ilgai tai dirbau, tačiau jaučiau, kad tai ne man, vis dairiausi kitos veiklos. Tuo metu laisvalaikiu daug fotografuodavau. Vienas fotografas pamatęs mano nuotraukas pasakė, kad galėčiau to imtis. Pagalvojau, kodėl gi ne, paskatinta jo žodžių nuėjau dirbti fotografės asistente. Šio amato išmokau labai greitai, po trijų mėnesių jau fotografavau žurnalų viršelius.
Sakote, kad fotografijos srityje atsidūrėte atsitiktinai, bet juk reikia turėti akį, kad pamatytum kadrą, jam dar neegzistuojant.
Labai daug prie to prisidėjo studijos Lietuvoje ir Amerikoje. Ketverius metus praleidau studijuodama menus, kompoziciją, piešdama. Tai padėjo stiprius pagrindus spalvų, kompozicijos suvokimui, tai labai svarbu fotografijoje. Žinoma, labai svarbus ir jausmas, intuicija. Sakyčiau, sudėję šiuos dalykus – mokslus, teoriją, intuiciją ir praktiką – gauname tobulą balansą.
Jums teko gyventi užsienyje – Europoje, Amerikoje. Kas paskatino grįžti į Lietuvą?
Aštuonerius metus blaškiausi po pasaulį, nes maniau, jog pakeitusi šalį būsiu laimingesnė ir atrasiu sau vietą. Tačiau tik po kiek laiko supratau, kad ne vieta mane daro laimingą, o veikla. Dabar, kai turiu mėgstamą veiklą, galiu gyventi ir būti laiminga bet kur. Džiaugiuosi atradusi save ir galėdama gyventi ten, kur mano šeima. O keliauti, pamatyti pasaulį galiu ir iš Lietuvos.
Tikriausiai Jūsų gyvenimas neįsivaizduojamas be kelionių?
Be fotografijos ir mados mano gyvenime yra dar viena didelė aistra – kelionės. Be jų aš neįsivaizduoju savo gyvenimo. Visada stengiuosi gyventi kuo taupiau, o santaupas investuoti į keliones, potyrius, o ne į daiktus.
Kelionės man teikia didžiulį džiaugsmą, besikeičiantys vaizdai ir vietos yra mano įkvėpimo šaltinis. Viena iš paskutinių mano kelionių buvo po Korfu salą Graikijoje. Keliavome po vietoves ir kaimus prie jūros, kurios nėra užkariautos turistų, norėjome pažinti tikrąjį Graikijos kaimų gyvenimą ir atrasti naujas vietas.
Ar ir kelionėse Jus lydi fotoaparatas?
Anksčiau visada keliaudavau su fotoaparatu, tačiau šiandien jis tapo beveik nebereikalingas. Kelionėje kuo puikiausiai galima išsiversti su išmaniojo telefono kamera. Paskutinės kelionės metu susigalvojau projektą – Korfu salos grožį norėjau užfiksuoti vien telefonu. Dar kartą įsitikinau, kad išmaniuoju tikrai galima tobulai užfiksuoti atostogų akimirkas.
Jūsų socialinių tinklų paskyros mirga gražiausiomis nuotraukomis. Gal atskleisite paslaptį, kiek laiko prireikia tokioms nuotraukoms sukurti?
Rezultatą yra labai sudėtinga pamatuoti laiku. Kartais tiesiog nutinka taip, kad eidamas mieste iš pirmo karto pagauni tobulą kadrą. Tačiau kartais jam sukurti reikia įdėti labai daug darbo ir pastangų. Tarkime, mados fotosesijos dažniausiai užtrunka visą dieną. Tada iš gausybės nuotraukų reikia atrinkti geriausius kadrus, kuriuos dar reikia retušuoti. Taigi tam, kad galiausiai turėtum tuos 6 ar 8 kadrus, reikia įdėti labai daug darbo.
Kas patraukia Jūsų dėmesį, kada pagalvojate – štai jis, būtent TAS kadras?
Fotografų ir menininkų požiūris į vaizdą yra jautresnis. Todėl daug ir keliauju, nes man patinka matyti skirtingus vaizdus, vietas. Pavyzdžiui, kai vaikštau Paryžiuje, kiekviename užkaboryje matau nuotrauką, šis miestas yra be galo fotogeniškas.
Aš net Vilniuje negaliu ramiai vaikščioti. Visada turiu su savimi telefoną, kad galėčiau nufotografuoti gražią vietą. Tokias nuotraukas saugau, kad vėliau, radusi tinkamą progą, galėčiau sugrįžti ir padaryti kokio žmogaus fotosesiją ar pritaikyti ją kokiai nors temai. Aš visada stebiu aplinką, ieškau vaizdų, vietų. Kur pasižiūrėsi, pas mane visur pilna vaizdų – fotoaparate, telefone, kompiuteryje.
Ko reikia tobulai nuotraukai? Ką galėtumėte patarti?
Viskas, apie ką reikia pagalvoti, yra tinkamas apšvietimas. Nesvarbu, ar norite tobulo portreto, ar fotografuojate daiktus ir kūrinius, – pagavus reikiamą šviesos kampą, galima sukurti tobulas nuotraukas. Tai ir yra didžioji paslaptis. Visada sakau, kad geriausias tolygus apšvietimas yra veidu prieš langą. Natūraliai krintanti šviesa nesudaro jokių nereikalingų šešėlių, todėl niekas neatskirs, ar fotografuota fotoaparatu, ar telefonu.
Ar fotografija yra Jūsų asmeninė istorija, atspindinti Jūsų gyvenimą?
Vieni mėgsta rašyti ir puikiai aprašo savo gyvenimą. Aš mėgstu fotografuoti, todėl fotografija yra mano dienoraštis, kuris atspindi ne tik mano gyvenimą, bet ir mano pasaulio matymą. Mano fotografija parodo pasaulį, kaip jį matau ir įsivaizduoju tik aš.