Balandžio 25–26 dienomis Kulionių kaime, Molėtų rajone, šalia Molėtų astronomijos observatorijos jau 19-ąjį kartą vyks pirmosios pavasario žalumos šventė – Jorė. Vaizdingoje miškų apsuptoje Lenktinio ežero pakrantėje esančioje Molėtų krašto muziejaus Etnografinėje sodyboje ir Senovinėje dangaus šviesulių stebykloje ši sena baltiška šventė švenčiama paskutinį balandžio savaitgalį kasmet nuo 1997 metų.
„Jau 19 metų Kulionių kaime iš visos Lietuvos renkamės iškilmingai švęsti Jorės. Šventės laiką pasiūlo pati gamta. Tuo metu sprogsta pirmieji pavasariniai pumpurai, visa gamta pasidengia pirmosios pavasarinės žalumos ūku. Nors pro medžių šakas dar matyti toliai, tačiau viskas būna nuspalvinta pavasarinės žalumos spalva – jore“, – sako nuolatinis šios švenčių rengėjas etnokosmologas Jonas Vaiškūnas.
Pasak J. Vaiškūno, Lietuvai perėmus krikščioniškąjį tikėjimą, Jorės šventė buvo susieta su šv. Jurgio pagerbimu ir šventei prigijo Jurginių vardas. Tačiau šventės papročių turinys išsaugojo savo seną ikikrikščionišką esmę. Pavyzdžiui, nors šios šventės giesmėse ir kreipiamasi į šventąjį Jurgį, tačiau jo vardas tariamas „Jurja“, „Jorja“ ir netgi „Jore“…
Balandžio 26 d., šeštadienį, nuo 11 val. šventės dalyviai talkininkaus tvarkydami ir pirmąja pavasarine žaluma puošdami šventės vietą. Paskui visi talkininkai keliaus stiprinti savo galių apeiginėje kaimiškoje pirtyje.
Etnografinėje sodyboje visą dieną darbuosis amatininkai. Visi norintys galės patys pasigaminti baltiškų žalvarinių papuošalų. Šio amato mokys nuolatinis Jorės šventės dalyvis, senovinių papuošalų meistras Rimantas Ordinas. Čia bus galima nebrangiai įsigyti ir paties meistro rankų darbo papuošalų.
Etnografinės sodybos pirkioje bus eksponuojama proginė fotografijos menininko Vytauto Daraškevičiaus nuotraukų paroda „Jore, išleisk žolę“.
Vakare kvies tautiniai žaidimai ir smagi vakaronė prie šventinio laužo. O mėgstantieji panaktinėti bus pakviesti į „Gyvo žalio“ apeigas ir paslaptingą naktinį žygį su deglais… Bus proga patikrinti Kulionių piliakalnį apipynusių legendų ir padavimų tikrumą.
Balandžio 27 d. iš pat ryto Perkūno šventykloje bus užkaistas didelis šventinis katilas, jame per visas apeigas kunkuliuos apeiginis viralas. 11 val. visi šventės dalyviai rinksis Senovinėje dangaus šviesulių stebykloje, kad, „Romuvos“ vaidiloms paskelbus apeigų pradžią, nešini vėliavomis ir lydimi Lietuvos „Romuvos“ apeigų grupės „Kūlgrinda“ giesmių bei būgnų garsų, darnia eisena patrauktų į didingo didvyriškus protėvių žygius menančio Kulionių piliakalnio viršukalnę.
Ant pilies kalno vyks apeigos, skirtos pagerbti tautos didvyrių atminimui, o jų vėlės bus kviečiamos įsitraukti į švenčiančiųjų gretas. Kiekvienas, pasiryžęs eiti protėvių pramintu keliu ir tęsti šį kelią į ateitį, bendraminčių ir protėvių vėlių akivaizdoje galės būti iškilmingai įšventintas į romuvius.
Vėliau gyvosios istorijos klubo „Varingis“ kariai, vadovaujami karo vado Gytauto Braidoko, apeiginėmis kovomis primins už mūsų tautą ir tėvynę gyvybę paaukojusių karžygių atminimą. Pagerbę protėvių atminimą, šventės dalyviai darnia eisena grįš į Dangaus šviesulių stebyklą. Čia nuo piliakalnio atsinešta ugnimi bus įkurtas šventinis aukuras ir aukojama Gabijai, Žemynai, Perkūnui. Atskirai bus pagerbti žmonės, įvardyti pavasarinę gyvybės prisikėlimo galią menančiais Jorės, Jorio, Jorigės, Jorūno, Jorūnės, Jurgio bei Jurgitos vardais.
Vėliau visi šventės dalyviai bus kviečiami Perkūno šventovei paaukoti iš savo širdžiai mielos vietos atsivežtus akmenis. Vaikai galės pasirungti ridendami atsivežtus margintus kiaušinius – joručius. Visi vaišinsis apeiginiu viralu, keps jorės kiaušinienę, linguosis sūpuoklėmis, linksminsis… O norintieji dar giliau pasinerti į baltiškos kultūros dvasinę prasmę galės neskubėti namo, nes pavakaryje Etnografinėje sodyboje vyks pokalbis „Romuva ir dvasinis tobulėjimas: tarp Vakarų ir Rytų tradicijų“. Jame dalyvaus mitologas dr. Dainius Razauskas, etnokosmologas Jonas Vaiškūnas, „Romuvos“ krivė Inija Trinkūnienė, orientalistas prof. dr. Audrius Beinorius, filosofas Vaclovas Bagdonavičius, psichologas Rimvydas Budrys, politikas ir visuomenininkas Gintaras Songaila.
„Visi žino garsiąją japonų sakurų žydėjimo šventę, o mes lietuviai turime Jorę. Jorė yra ypatingas, nepaprastas metas, kai po žiemos kalėjimo naujam vešėjimo metui ima veržtis viskas, kas gyva. Tai greit praeinantis pavasarinis laikas, kai sprogsta medžių pumpurai ir visa gamta apsigaubia šviesiai žalia jore – pirmąja pavasario žaluma. Miesto žmonėms šį nepaprastą virsmą nesunku pražiopsoti. Dažniausiai jis prasideda apie balandžio 23 d. ir trunka keletą dienų. Tada vakaro žarose pasislepia Sietyno žvaigždės, pirmą kartą užkukuoja gegutė, nugriaudi pirmas perkūnas. Tokiomis dienomis kiekvienas turime rasti laiko kuo ilgiau pabūti prisikeliančios gamtos glėbyje“, – sako jau 19-ąjį kartą Jorės šventę Kulionyse su bendraminčiais rengiantis etnokosmologas J. Vaiškūnas. Jis kviečia visus kasmet paskutinį balandžio savaitgalį nelaukiant asmeninio pakvietimo atvykti į Kulionių kaime esančią Molėtų krašto muziejaus Etnografinę sodybą ir Senovinę dangaus šviesulių stebyklą ir pajusti gamtos prisikėlimo vyksmą kartu su Lietuvos „Romuva“.
Kasmet Jorės šventę nuosekliai palaiko ir remia Lietuvos kultūros taryba ir Molėtų rajono savivaldybė.
Arūno Sartanavičiaus ir Vytauto Daraškevičiaus nuotraukos