Įprasta Lietuvoje daug kalbėti apie krepšinio, futbolo atstovus. Tačiau apie kai kurių kitų sporto šakų sportininkus, metų metus liejusius prakaitą treniruotėse ir įvairiausio masto varžybose, sužinome tik išgirdę jų vardus olimpinėse žaidynėse ar pasaulio čempionatuose. Šįkart panorome pakalbinti Lietuvoje kelią populiarumo link dar tik pamažu besiskinančios sporto šakos atstovą – daugkartinį Lietuvos buriavimo čempioną Karolį Sipavičių, kuris 2014-aisiais sieks tapti pirmuoju lietuviu, dalyvausiančiu aukščiausio lygio burlentininkų varžybose. Palaikykime šį perspektyvų sportininką – palaikymas be galo svarbus kiekvienam, garsinančiam mūsų šalies vardą pasaulyje.
Karoli, jau keturis kartus tapote Lietuvos burlenčių sporto čempionu. Ar ilgai teko treniruotis, kol pelnėte šį titulą?
Treniruotis prireikė tikrai netrumpai – buriuoju jau apie 15 metų. O nuo tos dienos, kai ėmiau rimčiau žiūrėti į burlenčių sportą, iki pelnyto pirmo Lietuvos čempiono titulo praėjo 4–5 metai.
Kada ir kaip susidomėjote šia sporto šaka?
Viskas prasidėjo nuo tos dienos, kai mano tėtis nusipirko burlentę ir atsivežė ją į sodybą prie Platelių ežero. Tada dar buvau visai mažas ir pats plaukti negalėjau, todėl teko tik stebėti buriuojantį tėtį ir kartais pasiprašyti ant lentos kartu. Matyt, taip ir atsirado tas didelis noras užsiimti šiuo sportu. Taigi pamačiau, užsinorėjau, pabandžiau, patiko. Nuo tada atgal ir nežiūrėjau.
Ne paslaptis, kad Lietuvoje šis sportas kol kas nėra labai populiarus… Kaip manote, dėl kokių priežasčių?
Sunku įvardyti priežastis, galima tik spėlioti. Galbūt žmonės įsivaizduoja, kad reikia labai didelio vėjo, bangų ir panašiai, tačiau ir Lietuvoje tinkamų sąlygų mėgautis šiuo sportu pakanka.
Šis sportas yra išties nepigus malonumas. Galbūt ir todėl jo entuziastų Lietuvoje nėra daug?
Bet kuri sporto šaka gali būti labai brangi. Juk vieną dviratį galima nusipirkti už kelis šimtus litų, o kitas kainuos netgi dešimt tūkstančių. Tą patį galima pasakyti ir apie burlentes: mėgėjui šis sportas nebūtinai turi būt brangus, nes galima rinktis iš naudotos įrangos. Tačiau, norint siekti aukštų sportinių tikslų ir konkuruoti pasauliniu lygiu, pinigų reikia tikrai nemažai. Kadangi planuoju dalyvauti Pasaulio taurės etapuose, puikiai suprantu, kad reikia ruoštis ne tik fiziškai, bet ir finansiškai, todėl intensyviai ieškau rėmėjų.
Kaip atrodo Jūsų treniruočių diena? Kiek laiko per dieną tenka skirti sportui?
Kiekviena treniruočių diena vis kitokia, nes joms daug įtakos turi oro sąlygos. Jei šios netinkamos, fizinę formą gerinu sporto salėje arba lauke. Jei yra vėjas, skubu prie vandens. Kai pavyksta, suderinu abi treniruotes. Tad laikas, per dieną skiriamas sportui, įvairus – nuo poros iki aštuonių valandų.
Daug keliaujate po pasaulį dalyvaudamas varžybose. Kokiuose pasaulio kampeliuose jau tekę varžytis? Ar spėjate pasimėgauti ir poilsiu svetur?
Pastaruoju metu labai nemažai didelių varžybų vyko kaimyninėse Latvijoje, Lenkijoje, keletas – Estijoje. Taip pat teko dalyvauti Ispanijoje, Graikijoje ir Kroatijoje organizuotose varžybose. Pastarosios mano kelionės buvo susijusios su sportu, bet trumpai pailsėti jų metu taip pat radau laiko.
Burlenčių sportas yra ne vienintelė Jūsų propaguojama sporto šaka. Papasakokite apie jėgos aitvarų sportą. Kuriose šalyse jis yra itin populiarus?
Jėgos aitvarų sportą išbandžiau tik šią vasarą, tačiau apie jį žinau gana nemažai. Buriavimas ir jėgos aitvarai – tai labai artimos sporto šakos. Pastaroji turbūt yra sparčiausiai auganti ekstremaliojo sporto šaka, jos gerbėjų esama visame pasaulyje. Lietuvoje jėgos aitvarų sporto propaguotojų taip pat gana daug.
Ką burlenčių, jėgos aitvarų sporto atstovai veikia žiemos sezonu?
Lietuvoje abiem sporto šakomis su kiek kitokiu inventoriumi galima užsiiminėti ir žiemą – arba ant ledo, arba prisnigtuose laukuose. Nemažai šių sporto šakų entuziastų bent vieną kartą per žiemą stengiasi ištrūkti į šiltesnius kraštus, kur galėtų užsiimti mėgstamu sportu. Dauguma jų, manau, ir slidinėja.
Kur Lietuvoje dažniausiai treniruojatės?
Lietuvoje dažniausiai treniruojuosi Kauno mariose – arčiausiai namų. Puikios sąlygos treniruotis yra Kuršių mariose, bet ten nuvykstu rečiau. Praeitų metų žiemą ir dalį pavasario praleidau Ispanijos pietuose – ten visą laiką galėjau buriuoti. Šiais metais ketinau daryti tą patį, tik dėl nenumatytų aplinkybių kelionę teko nukelti į sausio mėnesį.
Iš šalies atrodytų, kad Jūsų propaguojamas sportas yra gana pavojingas. Ar iš šeimos, draugų nesulaukėte priekaištų, patarimų iškeisti jį į ne tokį pavojingą sportą?
Tiesą sakant, burlenčių sportas turbūt yra mažiausiai pavojingas ekstremalusis sportas. Traumų tikimybė yra, bet ji labai nedidelė. Manau, net žaidžiant krepšinį susižaloti yra kur kas didesnė tikimybė.
Vadinasi, nebuvo įvykių, po kurių būtumėte svarstęs, ar dar lipti ant burlentės?
Ne, nieko panašaus nebuvo nutikę. Nors ne vieną kartą, plaukiant dideliu greičiu ir praradus kontrolę, teko stiprokai kristi, tačiau atgavęs kvapą vėl stodavausi ant lentos ir, jei plaukimo įranga nebūdavo pažeista, plaukdavau toliau.
Tikriausiai nuo mažens buvote labai guvus, energingas ir linkęs į ekstremalius nuotykius? Galbūt kurie nors nuotykiai itin įsirėžė į Jūsų atmintį?
Būta visko. Prisimenu, kai, su burlente išplaukus tolyn į ežerą, vėjas pakilo ir pasisuko nuo kranto. Tada dar buvau mažas ir neseniai pradėjęs buriuoti, todėl nesugebėjau nei nulaikyti, nei iškelti burės. Teko nemažai laukti, kol manęs pasigedo ir atplaukė gelbėti.
Kuo dar šiuo metu užsiimate, be, žinoma, intensyvių treniruočių?
Be sporto, šiek tiek užsiimu filmavimu, vaizdo redagavimu ir montavimu. Taip pat atstovauju keletui burlenčių inventoriaus gamintojų Lietuvoje. Be to, bandau įvairiais būdais prisidėti prie buriavimo populiarinimo, stengiuosi padėti kitiems buriuotojams vykti į svarbiausias šio sporto varžybas. Niekada negailiu patarimų, jei kas klausia. Norėčiau tam skirti ir daugiau laiko, bet nepavyksta dėl kelionių ir treniruočių.
Galbūt kažkam atrodo, kad Jūsų veikla – vien malonumas, pramoga. Tačiau iš tiesų tai sunkus ir daug pastangų reikalaujantis darbas. O kaipgi atrodo Jūsų laisvalaikis?
Man kartais pačiam sunku atskirti savo darbą nuo laisvalaikio. Aš labai mėgstu šį sportą ir tiesiog gyvenu juo. O šiaip mano laisvalaikis mažai skiriasi nuo kitų: labai patinka žiūrėti filmus, susitikti su draugais; kartais užsuku ir į vieną kitą vakarėlį, bet stengiuosi tuo nepiktnaudžiauti.
Ar tai, kad esate žymaus dainininko sūnus, Jums labiau padeda gyvenime, ar priešingai?
Sunku atsakyti. Manau, nei padeda, nei trukdo. Bent aš visada stengiuosi to visiškai nesureikšminti. Galbūt tik mokykloje mokytojai iš manęs kažko daugiau tikėjosi, o aš buvau padūkęs ir, matyt, neatitikau jų lūkesčių. Neretai susilaukdavau įvairių komentarų.
Laukdami Naujųjų metų, neretai žmonės apmąsto savo metų veiklos rezultatus ir užsibrėžia naujus tikslus. Kuo labiausiai šiuo metu esate patenkintas ir ko ketinate siekti toliau?
Labiausiai esu patenkintas iškovotu Lietuvos burlenčių formulės klasės čempiono titulu. Taip pat džiaugiuosi dėl antrosios vietos Europos taurės etapo varžybose Graikijoje.
Planų išties yra daug. Pirmas ir turbūt vienas svarbiausių – rėmėjų paieška. Sausio mėnesį išvykstu treniruotis į Ispaniją ir turbūt liksiu ten iki pat rudens. 2014 metais žadu dalyvauti PWA (Profesionalių burlentininkų asociacijos) rengiamo turo keliuose etapuose. Tai jau aukščiausio lygio šio sporto varžybos, ir kol kas nė vienas lietuvis jose nedalyvavo. Tikiuosi būti pirmas, tačiau varžybų ir pasiruošimo joms išlaidos yra didžiulės, todėl be rėmėjų tai padaryti būtų ypač sudėtinga.
Kaip jaučiatės gyvendamas svetur (kai išvykstate kuriam laikui treniruotis ar dalyvauti varžybose)? Vienus žmones kankina ilgesys ir noras greičiau grįžti, o kitiems nieko netrūksta…
Jausmai ganėtinai prieštaringi. Viena vertus, džiaugiuosi galėdamas treniruotis kiekvieną dieną – daryti tai, ką labiausiai mėgstu. Kita vertus, labai pasiilgstu artimųjų ir draugų. Be to, man sava šalis ir sava kalba širdžiai yra mieliausios, todėl grįžęs į Lietuvą visada labai džiaugiuosi.
Dėkoju už pokalbį ir linkiu, kad 2014-ieji Jums būtų pergalių metai.
Jeigu norite palaikyti Karolį ir sekti jo progresą, pamėkite jo oficialų „Facebook“ puslapį https://www.facebook.com/ltu1001
Kalbino Inga Nanartonytė
Nuotraukos Anželos Lapėnienės, Elenos Jasiūnienės ir asmeninio archyvo