Gruodį Druskininkuose buvo oficialiai atidaryti šiaurietiškojo ėjimo takai. Kartu su Druskininkų savivaldybe ir Druskininkų miškų urėdija šią gražią iniciatyvą pristatė šiaurietiškojo ėjimo entuziastai – Lietuvos šiaurietiškojo ėjimo asociacijos (LŠEA) vadovas Laimontas Rakauskas ir „Leki“ akademijos šiaurietiškojo ėjimo instruktorius Arūnas Milkus. Kas yra šiaurietiškasis ėjimas? Kas yra šios sporto šakos entuziastai, kurie, užuot ėję į sporto salę, griebia į rankas keistas lazdas ir žygiuoja į parką, kaip į pačią geriausią treniruotę? Apie visa tai pasakoja vienas iš šiaurietiškojo ėjimo takų Druskininkuose atsiradimo iniciatorių Arūnas Milkus.
Šiaurietiškasis ėjimas – sportas ar pomėgis?
Tai yra lyg ir paprastas ėjimas, tik žmogus rankose dar laiko lazdas. O lazdos yra tam, kad dirbtų ir viršutinė kūno dalis. Kai žmogus eina be lazdų, jo rankos paprasčiausiai „kabo“, t. y. tuo metu nedirba nei rankų, nei nugaros, nei kiti raumenys. Šiaurietiškasis ėjimas nėra sportas, nes čia nėra jokių varžybų, tai – greičiau sveikatingumo metodas, laisvalaikio leidimas ir aktyvi fizinė veikla gryname ore. Nors, tarkime, kaimynai lenkai rengia ir sporto varžybas, todėl neatmetu tokios galimybės, kad ateityje taip atsitiks ir Lietuvoje.
Kokie šios veiklos pagrindiniai privalumai?
Privalumų yra labai daug – sportuoti galima bet kada ir bet kur. Finansiškai tai tikrai nebrangu ir prieinama iš esmės visiems, netgi gaunantiesiems itin mažas pajamas. Įprastai treniruočių metu mes dėvime sporto ir laisvalaikio drabužius, avime taip pat sportui, laisvalaikiui skirtą avalynę, todėl belieka įsigyti tik lazdas. Geras, kokybiškas, ilgaamžes lazdas galima nusipirkti už 130–200 Lt. Tai ir visa investicija, kuri atsiperka puikia nuotaika ir savijauta.
Ar galima šios technikos išmokti savarankiškai?
Savarankiškai išmokti galima viską, taip pat ir šiaurietiškojo ėjimo, tačiau aš patarčiau bent 2–3 kartus nueiti į treniruotę, kuriai vadovaus profesionalus treneris ar instruktorius. Treniruočių metu sužinosite pagrindinius tinkamo ėjimo su lazdomis principus.
Kada geriausia pradėti? Žiemą, vasarą? Ar yra amžiaus apribojimai?
Kada pradėti – nesvarbu, svarbu pradėti. Pats pradėjau vaikščioti žiemos vakarais, nes tik taip galėjau išvengti kandžių žvilgsnių ir replikų. Dabar, ko gero, jau nieko nestebina žmogus, einantis su šiaurietiškojo ėjimo lazdomis. Jokių amžiaus apribojimų nėra. Per pastaruosius dvejus metus pastebėjome, kad šia sporto šaka noriai užsiima 30–40 metų ir jaunesni žmonės.
Kaip Jūs pats susidomėjote šia veikla?
Tai nutiko prieš šešerius metus. Būdamas užsienyje įsigijau lazdas ir, kaip dažnai nutinka, „užsikabinau“, o dabar vien tik vaikščioti su lazdomis jau nebeužtenka, norisi sukaupta patirtimi ir žiniomis pasidalyti su kitais, kažką daugiau nuveikti.
Kodėl šiaurietiškojo ėjimo takus nusprendėte atidaryti būtent Druskininkų kurorte?
Kai Druskininkuose buvo atidaryta „Snow“ arena, tapo aišku, kad šis miestas yra atviras ne tik įprastam kurortiniam poilsiui, bet ir aktyviam laisvalaikiui. Šiaurietiškasis ėjimas sparčiai populiarėja Lietuvoje, ne išimtis ir šis puikus kurortas. Takų atidarymas tai tik patvirtina. Tai jau trečiasis takas, kurį įrenginėjant teko dalyvauti. Manau, jis taps populiarius ir tarp miesto gyventojų, ir tarp kurorto svečių.
Ko palinkėtumėte druskininkiečiams ir miesto svečiams?
Būti visapusiškai aktyviems, nesvarbu, ar važiuoti dviračiu, ar bėgioti, ar eiti su šiaurietiškojo ėjimo lazdomis. Svarbu judėti, nes judėjimas – tai gyvenimas!
Kalbino Agnė Petrauskaitė