Žmonių su klausos negalia Lietuvoje yra apie 8 000. Jie tikriausiai yra savarankiškiausi iš negalių turinčių žmonių, kadangi geba viską: keliauti, mokytis, studijuoti, kurti šeimas. Jie negali tik girdėti. Daugeliui iš mūsų šis gebėjimas atrodo būtinybė, o gyvenimas be jo – nepilnavertis. Požiūris sveikųjų į kurčiuosius taip pat savitas ir dažnai ribotas, nes manoma, jog kurtieji negali kurti šeimų, ar auginti vaikų. Norėdami paneigti šią klaidingą teoriją, supažindinsime jus su Jūrate Pugačiauskiene, kurios tėvai yra kurti, tačiau jos gyvenimas klostosi puikiai. Ji turi aukštąjį išsilavinimą, karjera taip pat negali skųstis.
Tėvų įskiepytos vertybės
Jūratė Pugačiauskienė gali tik didžiuotis ir girtis savo tėvais, nes jie, nors ir turėdami klausos negalią, moteriai įskiepijo pagrindines gyvenimo vertybes, kurių laikydamasi ji iš gyvenimo pasiėmė viską, kas geriausia. „Pagrindinės vertybės, kurias ugdė manyje tėvai – tai pagarba vyresniam ir tėvams. Stipriai buvo akcentuojamas ir sąžiningumas“, – sakė VšĮ Kauno kurčiųjų reabilitacijos centro direktore dirbanti J. Pugačiauskienė. Jos nuomone, svarbu visada atsigręžti į kitą, nedaryti blogo, būti doram ir sąžiningam kitiems ir sau pačiam.
Svarbiausia suprasti ir pasitikėti
Augusi kurčiųjų šeimoje, ji savo tolesnį gyvenimą taip pat siejo būtent su šia tiksline grupe. Ji aktyviai įsitraukė į kurčiųjų bendruomenės veiklą gana anksti. Baigusi vidurinę mokyklą Jūratė Pugačiauskienė pradėjo dirbti gestų kalbos vertėja. Žinoma, tėvai turėjo įtakos pasirenkant šią profesiją. Dabar, turėdama penkiolikos metų darbo patirtį, moteris sakosi išmokusi daug gyvenimiškų pamokų, tačiau požiūrį į gyvenimą jai suformavo studijos universitete. „Studijų metu pasikeitė požiūris į žmogų, jo elgesį ir sprendimus. Universitetinės studijos padėjo suprasti žmonių veiksmus ir pasirinkimus“, – sakė moteris.
Savo tėvais moteris labai džiaugiasi, nes jie jos gyvenimui padarė didelę įtaką. J. Pugačiauskienė net ir auklėjimo patirtį, gautą iš mamos, panaudojo augindama savuosius vaikus. Ji neslepia, jog dažnai savo vaikus palikdavo seneliams prižiūrėti visiškai nesibaimindama dėl jų saugumo. „Kai auginau savo vaikus, supratau, jog mano mama nors ir negirdi, tačiau turi labai daug gyvenimiškos patirties. Aš ja labai pasitikėjau… Ir jos nuomonė man buvo labai svarbi priimant įvairius sprendimus“, – sakė Jūratė.
Aukštesnės pareigos – didesnė atsakomybė
Didžiausias karjeros šuolis moters gyvenime įvyko prieš šešerius metus, kuomet ji buvo išrinkta VšĮ Kauno kurčiųjų reabilitacijos centro direktore. Tada gyvenime įvyko lūžis, nes atsakomybė tapo dar didesnė. Ji pakeitė moters karjerą, perdėliojo gyvenimo prioritetus. Dabar ji skiria daugiau laiko darbui, mažiau šeimai, nes tapo atsakinga už visus centro darbuotojus ir visų Kauno miesto kurčiųjų gerovę ir lygybę. J. Pugačiauskienė indentifikuoja problemas, su kuriomis susiduria kurtieji, ir nuolat jas stengiasi išspręsti. „Didžiausia problema – informacijos neprieinamumas ir trūkumas kurtiesiems. Žinių stoka lemia jų negebėjimą spręsti iškilusias problemas. Mes ieškome ir teikiame jiems aktualią informaciją ir padedame rasti būdus, kaip išspręsti iškilusias bėdas“, – apie darbo pobūdį kalbėjo J. Pugačiauskienė. Organizuodamas paskaitas ir įvairius kitus renginius, sekdamas gyvenime atsirandančius pokyčius, Centras kurtiesiems teikia žinių ir ugdo supratimą apie visuomenėje vyraujančius įstatymus bei normas.
Kiekvieną dieną matyti gerus dalykus
Jūratė Pugačiauskienė sako, kad žmogus yra savo likimo kalvis, tačiau gyvenime ne visuomet viskas vyksta pagal susikurtą planą. Tikrai yra kažkas, kas suka gyvenimo kryptį viena ar kita linkme. Pasak šios moters, svarbiausia nenusiminti, tikėti, jog kiekviena diena yra graži, svarbi ir reikšminga, mokėti džiaugtis tuo, ką turi, ir įžvelgti gerus dalykus.
Parengė Gintautė Pugačiauskaitė