Ginekologinė apžiūra yra susijusi su labai intymiais pojūčiais, o apie tai moterys linkusios atsiverti tik labai artimam asmeniui arba net pasilaikyti visa tai sau pačiai. Dėl to keliaudamos pas ginekologą jos dažnai nerimauja dėl žmogiškojo kontakto sėkmės ar fizinio skausmo. Tai išties suprantamos baimės, kurias dauguma moterų lengvai išsprendžia „prisirišdamos“ prie joms patinkančio specialisto. Deja, net ir tada kelias į ginekologo kabinetą netampa tiesesnis. Dažną lydi pasiteisinimai „sunku prisiruošti“, „kaip netikėtai greitai bėga laikas“ ar „maniau, kad tikrai buvau pernai“, tačiau po jais dažniausiai slepiasi kita baimė – išgirsti nemalonią žinią apie ligą.
Viena iš „Moterys kalba“ inicijuojamo socialinio projekto „Žinoti yra drąsu“ eksperčių, Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos Onkoginekologijos centro vadovė prof. dr. Daiva Vaitkienė skuba paneigti mitus apie gimdos kaklelio vėžį, tikėdamasi padrąsinti moteris reguliarų tikrinimąsi pas ginekologą paversti savo įpročiu.
Mitas: gimdos kaklelio vėžys nuo pat pradžių turi aiškius simptomus
Nei gimdos kaklelio ikivėžinės būklės, nei ankstyvų stadijų vėžys jokiais tik šiai ligai būdingais simptomais nepasižymi, o moters nusiskundimai sveikata atsiranda tik ligai gerokai pažengus. Tačiau keletas simptomų yra – tai kraujo ar kraujingų išskyrų pasirodymas po lytinių santykių, kraujavimas tarp mėnesinių. Nors tai ir nėra specifiškai tik gimdos kaklelio ligoms būdingi simptomai, tai turėtų paskatinti moteris kuo greičiau pasitikrinti pas ginekologą. Net onkologinei ligai pažengus, moteris gali ilgai niekuo nesiskųsti ir apie savo ligą sužinoti tik netikėtai atsiradus gausiam kraujavimui ar sutrikus kitų organų funkcijoms dėl ligos plitimo.
Mitas: pagrindinis gimdos kaklelio vėžį sukeliantis veiksnys yra genetinis
Pagrindinis gimdos kaklelio vėžį sukeliantis veiksnys yra keliolika žmogaus papilomos viruso (ŽPV) tipų, kurių iš viso yra apie du šimtus. Šie didelės onkologinės rizikos viruso tipai, patekę į gimdos kaklelio ląsteles, išskiria tam tikrus baltymus, kurie sutrikdo įprastą organizmo ląstelių „gyvenimo“ ciklą ir taip gali išsivystyti ikivėžiniai, o po to ir vėžiniai gimdos kaklelio pakitimai.
Mitas: rūkymas nedaro įtakos vėžio išsivystymui
Nors pagrindinė gimdos kaklelio vėžio priežastis yra lėtinė ŽPV infekcija, labai svarbu nepamiršti ir kito didelės rizikos veiksnio – rūkymo. Rūkant išsiskiriantys kancerogenai, patekę į gimdos kaklelio ląsteles, taip pat gali turėti įtakos ląstelių struktūrai. Visi kiti rizikos veiksniai, susiję su lytine elgsena, kaip kad ankstyvi lytiniai santykiai, daug lytinių partnerių, dažna partnerių kaita, kitos lytiškai plintančios infekcijos, gimdos kaklelio vėžio riziką padidina tiek, kiek padidina riziką užsikrėsti žmogaus papilomos virusu.
Mitas: tepinėlio paėmimas – tai ilga, skausminga bei kenksminga moters organizmui procedūra
Tiek paprastajam PAP tepinėliui, tiek pažangesniam PAP tepinėliui iš skystosios terpės gimdos kaklelio ląstelių paėmimas yra labai paprasta ir nesudėtinga procedūra, kurią atlikti gali ne tik gydytojas ginekologas, bet ir apmokytas slaugytojas ar bendrosios praktikos gydytojas. Šis tyrimas imamas ginekologinės apžiūros metu. Visi nemalonūs jutimai dažniausiai susiję su pačia ginekologine apžiūra – ginekologinių plėtiklių įvedimu į makštį. Didesnį diskomfortą tyrimo ėmimo metu gali justi moterys, kurioms jau yra atlikta ginekologinių operacijų ar turinčios anatominių makšties ar gimdos kaklelio ypatumų, tačiau pati procedūra nėra nei kenksminga, nei pavojinga.
Mitas: ne tik vėžiniai, bet ir ikivėžiniai pakitimai – mirties nuosprendis
Net ir laiku diagnozuotas vėžys jokiu būdu nėra mirties nuosprendis. Pirmojo laipsnio ikivėžinių pokyčių gydyti net nėra būtina, nes apie du trečdalius jų išnyksta savaime. Tačiau savaiminio pokyčių išnykimo tikimybė mažėja su amžiumi – jaunas moteris dažnai tik stebime, o vyresnėms ir toms, kurios neturi galimybių ar nenori būti reguliariai stebimos, siūlome minimaliai invazinį pakitimų gydymo būdą – lazerio išgarinimą ar tausojantį pakitusių audinių išpjovimą. Antrojo ir trečiojo laipsnio ikivėžinių pokyčių savaiminio išnykimo galimybė taip pat egzistuoja, tik jau yra kur kas mažesnė – apie 30 procentų ar mažiau, dėl to šios būklės dažniausiai gydomos išpjaunant pakitusius gimdos kaklelio audinius, o po tokių intervencijų moterys kurį laiką stebimos dažniau. Per šį laikotarpį neaptikus didelės rizikos ŽPV tipų, jos sugrįžta į įprastą patikros režimą, t. y. tyrimai kartojami kas 3–5 metus.
Mitas: galimybę susirgti gimdos kaklelio vėžiu turi tik vyresnės moterys
Galimybę susirgti gimdos kaklelio vėžiu turi visos moterys, kurioms, užsikrėtus didelės rizikos žmogaus papilomos viruso tipu, jis neišnyksta ilgą laiką. Nuo viruso patekimo iki vėžio atsiradimo gali praeiti 10–15 metų, dėl to noriu pabrėžti, kad galimybę susirgti turi ir aktyvaus lytinio gyvenimo negyvenančios moterys. Tiesa, būna ir išimčių – ikivėžiniai pokyčiai gali atsirasti jau po 3–5 metų viruso buvimo moters organizme, dėl to būtent 3–5 metų intervalas ir parinktas kaip saugus patikros tyrimų kartojimui.
Ginekologė primena, kad tiek gera, tiek nemaloni žinia, išgirsta ginekologo kabinete, yra vienodai naudinga: gera žinia gana ilgam suteikia ramybės, o reguliariai tikrinantis – dažniausiai išgelbsti gyvybę. Reguliarių profilaktinių patikrų tikslas yra laiku aptikti ligas ar būkles, iš kurių gali išsivystyti vėžys, ir jas pagydyti, kad ši liga neatsirastų. Moterys raginamos susipažinti su aktualia informacija apie gimdos kaklelio vėžį „Moterys kalba“ „Facebook“ ir „Youtube“ paskyrose ir dalytis ja su savo draugėmis bei kitomis artimomis moterimis.