Reklaminiai stendai miesto gatvėse ir specialus paviljonas „Pastogė“ Kauno „Akropolyje“ skatina kauniečius suklusti. „Tai buvo geriausias sprendimas mano gyvenime“, – vienbalsiai tvirtina kaunietės globėjos. Vienu iš kampanijos veidų tapusi Violeta Bukmanienė sutiko atvirai pasidalyti savo istorija, tikėdamasi, kad galbūt tai įkvėps ir kitus.
Pati turėjusi aprūpintą vaikystę ir sukūrusi darnią šeimą, dabar V. Bukmanienė savo šilumą bei vertybes perduoda tiems, kam jos reikia labiausiai, – be artimųjų globos likusiems vaikams.
„Pagrindinė priežastis, kodėl tapau socialine globėja, – tai savęs, savo būties įprasminimas. Vieną dieną supratau, kad gražus gyvenimas ir išpuoselėta aplinka laimės nesuteikia tiek, kiek norėtųsi. Reikia kažko daugiau. Reikia tuo, ką turi, pasidalyti ir su kitais“, – pokalbį pradėjo moteris.
Įkvėpė vakarietiška pasaulėžiūra
11 metų su vyru praleidę Jungtinėse Amerikos Valstijose, sutuoktiniai ryžosi grįžti į Lietuvą. „Viena vertus, gyvenome svajonių gyvenimą: dideli ir gražūs namai, aprūpinta buitis, įdomus darbas, bet, kita vertus, jautėme vienatvę ir amerikietišką šaltumą. Pasiilgome šeimos, lietuviškų tradicijų. Tad viską palikę sugrįžome į Kauną“, – apie nelengvą sprendimą atviravo socialinė globėja.
Pašnekovė tikina, kad emigracijos metais įgavo neįkainojamos patirties, kuri jai tapo šiandienės veiklos pamatu: „Amerikoje pagalba kitiems – visiškai natūralus dalykas. Mačiau pavyzdžių, kada net sunkia liga sergantis žmogus globojo likimo nuskriaustus vaikus iki paskutinės savo gyvenimo akimirkos. Tai tiesiog negali palikti abejingų.“
Kad sugrįžtų į savo namus
Grįžusi į Lietuvą, moteris ėmėsi ieškoti veiklos, kuria padėtų kitiems. Baigusi specialius priežiūros kursus, svečiavosi sutrikusio vystymosi vaikų ir kūdikių namuose. Prieš dvejus metus ji apsilankė vaikų gerovės centre „Pastogė“ ir netrukus tapo profesionalia globėja.
Pašnekovė sako, kad pirmiausia sužavėjo įstaigos misija – apleistam, skriaudžiamam vaikui suteikti laikiną prieglobstį ir padėti jo biologiniams tėvams išspręsti problemas, atkurti santykius, galiausiai „pastatyti namus kiekvieno širdyje iš naujo“.
„Nuo pat pirmų globos akimirkų į tai žiūrėjau kaip į atsakingą darbą. Kaip į iššūkį, kada per trumpą laiką globotiniui turi suteikti kuo daugiau meilės, šilumos, socialinių, o neretai ir higienos įpročių. Mano tikslas – vaikams parodyti meile paremtus šeimos santykius, atsakomybę, pareigas ir teisę į saugų bei aprūpintą gyvenimą, bet kartu nesisavinti jų. Didžiausią džiaugsmą suteikia tie atvejai, kada tėvai stengiasi atkurti santykius su vaikais ir šie gali sugrįžti į savo šeimas, – kalbėjo pašnekovė. – Čia nėra jokio noro pasisavinti. Priešingai. Globėjas deda daug pastangų padėti bejėgiam vaikui ir jo šeimai susitvarkyti su neretai itin rimtomis problemomis. Ne atimti vaiką, o suteikti saugų prieglobstį tol, kol jo tikruose namuose viskas bus gerai.“
Geriausias atpildas – vaiko pokyčiai
Per dvejus metus V. Bukmanienė globojo jau septynis vaikus. Moteris pripažįsta, kad kiekvieno iš jų istorijos šokiruotų net ir daug mačiusius.
„Buvo globojamų vaikučių, kurie nemokėjo ne tik kalbėti, bet ir valytis dantų, praustis bei gamtinius reikalus atlikti tam skirtose vietose, nors jų amžius gerokai perkopęs kūdikystę. Be to, beveik visi jie buvo susidūrę su fiziniu ir psichologiniu smurtu. Globojau vaikus, kuriuos mama rišdavo virvėmis ir laikydavo uždarytus kambaryje ištisus metus“, – patirtimi dalijosi socialinė globėja.
Vis dėlto nuoširdus rūpestis ir atsidavimas kaskart duoda akivaizdžių rezultatų. Vaikų pokyčiai globėjams tampa didžiausiu atpildu už visas pastangas.
„Kada pamatai, kaip anksčiau nė minutės ramiai nenusėdėdavęs vaikas sudeda 1000 detalių dėlionę, skaito knygas, išmoksta plaukti, tuomet supranti, jog visa tai ne be reikalo. Tai kur kas daugiau, nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Kad ir kaip kartais būtų sunku, bet tai yra geriausias sprendimas tavo gyvenime“, – neslėpdama pasigėrėjimo globėjiška veikla šypsojosi pašnekovė.
Svarbus aplinkinių palaikymas
Ragindama ir kitus pagalvoti apie vaikų globą, moteris pridūrė, jog čia svarbus ne tik asmeninis noras, motyvacija, bet ir artimųjų parama.
„Džiaugiuosi, kad tiek priimdama sprendimą, tiek globodama kiekvieną vaiką jaučiau tvirtą mamos, vyro ir sūnaus palaikymą. Tai svarbu ne tik man, kaip globėjai, bet ir globojamiems vaikams. Harmonija šeimoje – vienas didžiausių tokių vaikų gyvenimo trūkumų. Ji veikia kaip efektyviausi vaistai: suteikia saugumą, pasitikėjimą ir savimi, ir šalia esančiu, suteikia drąsos priiminėjant sprendimus, bendraujant su aplinkiniais. Saugių namų terapija išgydo net fiziologines ligas. Vien dėl šios priežasties globa šeimoje yra nepalyginamai pranašesnė už vaikų buvimą valstybinėse įstaigose“, – pasakojo Violeta Bukmanienė.
Šiuo metu Kaune namų laukia 122 vaikai. Visi kauniečiai (ir ne tik), bent kartą pagalvoję apie vaiko globą, kviečiami iš arčiau susipažinti su tokiomis galimybėmis. Konsultacijos teikiamos telefonu (8 611 08114) arba užsukus pasikalbėti į „Pastogės“ erdvę „Akropolyje“ (paviljonas pirmame aukšte, netoli Informacijos punkto) iki liepos 7 d. (pirmadieniais–ketvirtadieniais 17–19 val., penktadieniais 15–20 val., savaitgaliais nuo 11 iki 20 val.).