Vilniaus Tuskulėnų gimnazijos istorijos mokytojas Gražvydas Kaškelis įsitikinęs, jog būtina daugiau dėmesio skirti švietimui. „Mokytojo indėlis į visuomenės gerovę yra milžiniškas – mokytojas formuoja asmenybes, praleidžia daug laiko su vaikais, perduoda žinias, diegia vertybes, moko svarbių dalykų gyvenime. Jis formuoja aktyvias pilietiškas asmenybes – būsimą mūsų šalies visuomenę“, – teigia jis.
Švietimas, G. Kaškelio nuomone, turėtų būti geriau finansuojamas, mokiniams turėtų būti suteikiamos geresnės sąlygos mokytis, o mokytojams – dirbti. Istorikas pažymi, jog žiniasklaidoje mokytojus dažniausiai tesiekiama supriešinti su kitų specialybių atstovais, jo nuomone, požiūris į mokytoją nėra teigiamas. „Reikėtų daugiau sėkmingų pavyzdžių – mokytojų, kurie puikiai dirba savo darbą, yra vertinami mokinių, tėvų“, – sako jis.
Pedagogai, kurie mėgsta savo darbą, suvokia jo svarbą, nuolat tobulėja, yra verti išties didelės pagarbos ir pripažinimo. „Mokytojas turėtų prisitaikyti prie besikeičiančios visuomenės, jos poreikių, gebėti kūrybiškai dirbti, motyvuoti mokinius“, – sako G. Kaškelis ir teigia, jog būtent dėl to ir pats siekia būti nuolat tobulėjančiu, kūrybingu, geru mokytoju.
Būti pedagogu jaunas mokytojas nusprendė studijuodamas Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) Istorijos fakultete. „Norėjosi išbandyti save, sužinoti, kaip pavyktų suvaldyti klasę, perduoti savo žinias ir patirtį. Nuo mažų dienų jaučiau pagarbą mokytojo specialybei. Šis darbas yra prasmingas. Man labai patinka bendrauti su žmonėmis, organizuoti įvairią veiklą – dirbdamas realizuoju save“, – kalba jis. Mokytojo šeimoje taip pat gausu pedagogų: mama – lietuvių kalbos mokytoja, teta – muzikos, sesuo – pradinio ugdymo. G. Kaškelis džiaugiasi, kad norintiems stoti į pedagogines studijų programas buvo įvestas motyvacinis testas. „Manau, šią specialybę turėtų studijuoti tik motyvuoti studentai“, – sako jis.
G. Kaškelis prisimena, jog jį nuo pat 5-os klasės žavėjo ir traukė istorija. „Buvo įdomu sužinoti apie praeitį, brolis pasidalijo senomis monetomis, keletą ir pats buvau radęs – tai buvo pirmi žingsniai istorijos link. 11-oje klasėje nusprendžiau stoti į istorijos specialybę. Vilniaus pedagoginis universitetas (dabar – LEU) buvo puiki vieta, kur galėjau įgyti pedagogo kvalifikaciją ir kartu studijuoti istoriją“, – prisimena jis. Studijų metu pedagogas įgijo ir teorinių, ir praktinių žinių. „Ypač patiko archeologinė ir kraštotyrinė praktika – per ją pats tampi mokslininku, tyrinėtoju. Studijuodami įgijome ne tik istorijos žinių, bet ir, pavyzdžiui, psichologijos, o tai labai praverčia dirbant mokytoju“, – sako G. Kaškelis.
Šiandien paklaustas, kas labiausiai įstrigo atmintin iš studijų metų, G. Kaškelis geriausiai prisimena praktikas ir įvairias išvykas po Lietuvą. „Aktyviai dalyvavau ir studentų atstovybės veikloje – tai neįkainojama patirtis prisidėti prie įvairių renginių“, – prisiminimais dalijasi jis. Būsimiems studentams G. Kaškelis palinkėtų aktyviai dalyvauti įvairiuose renginiuose, išnaudoti galimybę realizuoti save. „Laukia nauji draugai, įdomūs dalykai, kurie pravers gyvenime. Net jei nedirbsite mokykloje, ateityje būsite mokytojai savo vaikams, ugdysite pagarbą mokslui, tėvynei ir žmogui“, – kalba Vilniaus Tuskulėnų gimnazijos istorijos mokytojas.
LEU