Lietuva – maratonininkų kraštas. Atkūrus nepriklausomybę, net devyni mūsų šalies maratonininkai dalyvavo olimpinėse žaidynėse. Nors pirmieji ledus pralaužė ir teisę dalyvauti olimpiadoje iškovojo trys vyrai – Povilas Fedorenka, Česlovas Kundrotas ir Dainius Virbickas, – bemaž dešimtmetį didžiausiose tarptautinėse varžybose dalyvauja vien moterys.
Praėjusiais metais 42,195 km atstumą sėkmingai įveikė ir „Danske“ banko Vilniaus maratono nugalėtoju tapo Remigijus Kančys, pirmą maratoną karjeroje įveikė ir įspūdingą rezultatą Poznanėje (Lenkija) pasiekė Valdas Dopolskas. Vis dėlto geriausio sezono rezultato savininkai buvo ne jie: dvejus metus iš eilės greičiausiu šalies maratonininku gali vadintis Ispanijoje gyvenantis 31 metų Robertas Geralavičius.
Ispanijoje – dėmesys iš geriausio šalies trenerio
Iš Jonavos kilęs R. Geralavičius į Ispaniją išvyko būdamas vos 17 metų, ten sukūrė šeimą ir šiuo metu augina dar net pirmojo gimtadienio nepaminėjusią mergaitę vardu Lia.
„Po Lietuvos jaunių čempionato, kuriame laimėjau 3000 m rungtį, išvažiavau atostogauti į Ispaniją, praleisti laiko su šeima, nes ten gyveno mano mama. Viskas buvo lengviau, nereikėjo dirbti „juodų“ darbų, tik sunkiai treniruotis kaip jaučiui, – gyvenimo pradžią Ispanijoje prisiminė R. Geralavičius. – Už lengvaatlečio pasaulį esu be galo dėkingas savo pirmam ir geriausiam treneriui Stasiui Lakavičiui. Jis man – kaip tėvas. Dalis to, ką esu pasiekęs gyvenime, yra jo darbas (kalbu ne vien tik apie karjerą sporto srityje).“
Po metų, praleistų svetimoje šalyje, R. Geralavičius sulaukė geriausio Ispanijos vidutinių nuotolių trenerio Mariano Garcios Verdugo dėmesio. Olimpinių žaidynių dalyvius Carlosą de la Torre, Elisardą de la Torre, Andresą Diazą išugdęs ispanas pakvietė prie savo treniruočių grupės prisijungti talentingą bėgiką iš Lietuvos.
„Iš pradžių buvo pragaras, treniruočių metodika Lietuvoje ir Ispanijoje labai skiriasi. Viskas ėjo geryn, nors nuo didelio krūvio prasidėjo traumos, reikėjo operuoti pėdą, vis sunkiau tapo treniruotis stadione. Pradėjau bėgioti ant asfalto dangos, norėjau užsidirbti iš bėgimo, tad šovė mintis pabandyti bėgti maratone“, – pasakojo lengvaatletis.
Pirmą maratoną R. Geralavičius įveikė 2012 metais. Tiesa, tąkart sportininko tikslas buvo „tempti“ žmoną, t. y. palaikyti bėgimo tempą taip pat lengvaatletei, dukart Ispanijos čempionei Mariai Gestido. „Netyčia jį nubėgau per 2 val. 40 min.“, – nusijuokė lietuvis.
Antrą maratoną R. Geralavičius bėgo 2013 metais Valensijoje. Tąkart lengvaatletis atstumą įveikė per 2 val. 21 min. 24 sek. ir, nusileidęs tik pajėgiems Afrikos stajeriams, užėmė aukštą 14 vietą. Trečiasis maratonas buvo beveik po metų vėlgi Ispanijoje, San Sebastiano mieste. Lietuvis finišavo penktas per 2 val. 20 min. 32 sek. ir pasiekė šešioliktą geriausią rezultatą per visą šalies istoriją. Per pastaruosius šešerius metus taip greitai nebėgo nė vienas Lietuvos maratonininkas.
„Lengvai ruošęsis, per savaitę bėgdamas po 90 km, pirmą maratoną nubėgau per 2 val. 21 min. Pamačiau, jog kūnas bėgdamas šį atstumą jaučiasi gerai, – sakė R. Geralavičius. – Antram maratonui ruošiausi dirbdamas už moliuskų eksportą atsakingoje firmoje. Daug naktų miegojau po 4 valandas, todėl esu labai patenkintas dėl pasiekto rezultato.“
Vykti į Europos čempionatą paprašė pats
R. Geralavičius Lietuvoje – retas svečias. Pastarąjį kartą gimtinėje lengvaatletis lankėsi prieš dvejus metus. Planų šiemet atvykti į Lietuvą šaknis į Ispaniją įleidęs R. Geralavičius taip pat neturi. Pastarąjį šalies čempiono titulą lietuvis iškovojo 2009 metais Kaune – ten triumfavo 5000 m distancijoje. Tąkart lengvaatletis dalyvavo ir 1500 m bėgimo rungtyje, tačiau griuvo ir liko ketvirtas.
Vos po savaitės Čekijoje prasidės Europos uždarų patalpų lengvosios atletikos čempionatas. Tokio rango varžybų patirties turi ir R. Geralavičius, kuris prieš dešimt metų Madride (Ispanija) rengtame Europos čempionate buvo negausios trijų Lietuvos sportininkų delegacijos narys. „Įvykdžiau normatyvą ir apie tai pats pranešiau federacijai. Buvau jauniausias rungties dalyvis“, – prisiminė R. Geralavičius.
1500 m nuotolį bėgikas įveikė per 3 min. 59,09 sek. ir liko tarp paskutinių. „Europos čempionatui Robertas nebuvo gerai pasiruošęs, bet kadangi varžybos vyko Ispanijoje, tai buvo puiki galimybė jose dalyvauti. Atbėgo ne pagal savo galimybes: tokią distanciją Robertas įveikdavo per 3 min. 47 sek., o Europos čempionate – 12 sekundžių lėčiau. Guodžiau, jog visko būna, net ir Virgilijui Aleknai ne visada pasiseka“, – prisiminė pirmasis R. Geralavičiaus treneris S. Lakavičius.
Šeima svarbiau nei olimpiada
Šių metų Pekine (Kinija) vyksiančio pasaulio lengvosios atletikos čempionato maratono rungties normatyvas – 2 val. 18 min. Iki jo R. Geralavičiui trūksta vos pustrečios minutės. Tikėtina, jog Rio de Žaneiro olimpinių žaidynių normatyvai, kuriuos Tarptautinė lengvosios atletikos federacijų asociacija (IAAF) paskelbs balandį, bus panašūs. Vis dėlto greičiausias Lietuvos maratonininkas mintis apie olimpiadą veja šalin.
„Olimpiada – kiekvieno sportininko svajonė. O tai, jog esi arti normatyvo, tik dar labiau motyvuoja. Tačiau kai pamatai, kokia maža sportininko alga, pagalvoji, ar iš tiesų verta siekti aukštumų sporto srityje, – retoriškai klausė R. Geralavičius. – Ispanijoje geriausi sportininkai dirba sportinių prekių parduotuvių pardavėjais, o treneriai gauna minimalų atlyginimą. Lietuva mokėtų taip pat nedaug. Turint šeimą, labai svarbi ekonominė padėtis. Turėdamas gerą darbą, dukrytei galėčiau sumokėti už universitetą, o dalyvaudamas žaidynėse – ne.“
Trenerio S. Lakavičiaus komentaras: „Robertas – geriausias mano auklėtinis. Vaikus skirstydavau į keturias grupes: netinkamus bėgimui, tinkamus bėgimui, gabius ir talentingus. Netinkamų, žinoma, neišvarai, tegu bėga žmonės. Buvo vienas kitas gabus, o Robertas yra talentingas. Jis besąlygiškai pasitikėdavo, kad ir kokį krūvį jam skirdavau. Turi labai gerą sveikatą, greitai atsigauna po krūvių.
Robertas man tarsi sūnus. Turiu du sūnus ir juokaudamas pasakoju, kad dar vieną – nesantuokinį. Mūsų santykiai labai labai geri. Jis yra nepaprastai geras žmogus, talentingas.
Mano treniruotes jis pradėjo lankyti 1999 metais, po pusmečio dalyvavo Vasario 16-osios bėgime „Pabaiskas–Ukmergė“. Pusę nuotolio jis bėgo drauge su lyderiais, po to atsiliko ir finišavo kruvina koja. Į batą jam įkrito akmenukas. Klausiau, kodėl neišsiėmė, o jis atkirto, jog reikėjo kentėti, nes kitaip varžovai būtų pabėgę.
Buvau įsitikinęs, kad jis pateks į Pekino olimpiadą, rungsis 1500 m nuotolio rungtyje, tačiau tada prasidėjo traumos. Prieš Londono olimpiadą Robertas vėl patyrė traumų, turėjo operaciją. Rio de Žaneiro olimpiados normatyvas 2 val. 18 min. yra nesunkiai įvykdomas. Žinoma, labai norėčiau, kad Robertas ten dalyvautų, tačiau jam prioritetas yra šeima.“
Robertas Trakys, Lietuvos lengvosios atletikos federacija
Nuotraukos iš asmeninio R. Geralavičiaus archyvo