Atšilus orams pradėjo itin sparčiai daugėti susirgimo ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis ir gripu atvejų. Ligų plitimo tempui greitėjant, gripo epidemija paskelbta jau penkiolikoje savivaldybių, todėl šiuo metu ypač svarbu iš menkiausių požymių gebėti nustatyti ligos pradžią ir imtis atitinkamų veiksmų.
Gripo epidemija paskelbta Alytuje, Druskininkuose, Visagine, Kaune, Panevėžyje, Šiauliuose ir Klaipėdoje bei Ukmergės, Jurbarko, Lazdijų, Klaipėdos, Alytaus, Telšių, Kretingos ir Varėnos rajonuose. Praėjusią savaitę bendras Lietuvos sergamumo gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų ligomis (ŪVKTI) rodiklis buvo 124,28 atvejų dešimčiai tūkstančių gyventojų. Lietuvoje iš dešimties apskričių septyniose sergamumo rodiklis viršijo 100 atv./10 tūkst. gyventojų. Pasak specialistų, šie skaičiai gali dar išaugti.
Pasak vaistininkės Justinos Sargūnaitės, vienas pagrindinių peršalimo ligų ir plintančių virusų kaltininkų – įsitikinimas, jog vos nutirpus sniegui prasideda pavasaris: tada megztiniai bei šalikai paliekami namie, atlapojami paltai ir vaikštinėjama nepaisant šlampančių kojų. Deja, tai prisideda prie tikimybės susirgti, nes po žiemos imuninė sistema būna nusilpusi, o žmonių gausios susibūrimų vietos grasina įvairiais virusais – taip pat ir gripu.
Vaistininkės teigimu, pastaruoju metu itin daug žmonių bando ligą ignoruoti, nenutraukdami kasdienių darbų, nors derėtų gulėti lovoje. Tokiais atvejais sveikatai kyla rimta grėsmė.
„Tiek gripo, tiek peršalimo atvejais reikėtų laikytis lovos režimo, kad nė vienas susirgimas neįgautų pačių blogiausių formų. Gripas gali užklupti labai staigiai, o peršalimą galime pažinti jau iš pirmųjų simptomų: slogos, čiaudulio, gerklės perštėjimo ir apėmusio silpnumo. Nors šie simptomai būdingi abiem ligoms, pagrindinis skirtumas yra temperatūra: peršalus karščiavimo nejusti arba jis yra nežymus, o esant gripui kūno temperatūra pakyla mažiausiai iki +38 °C“, – sakė J. Sargūnaitė.
Sergant gripu juntamas stiprus viso kūno silpnumas, krečia šaltis, skauda sąnarius, raumenis, galvą ir akių obuolius. Nepasireiškus komplikacijų, visiškai pasveikstama po savaitės, tačiau, gripo negydant tinkamai, gresia kitos ligos, pvz., bronchitas, virusinis plaučių uždegimas, laringitas, širdies raumens uždegimas bei kitos.
„Vos pajuntate peršalimo ar gripo simptomus, labai svarbu nesigydyti patiems ir pasikonsultuoti su vaistininku, kurie preparatai individualiai jūsų negalavimo atveju būtų tinkamiausi, o įtarus gripo atvejus rekomenduotina nedelsiant kreiptis į gydytoją. Gydantis patiems paprastai vaistams ir įvairiems maisto papildams išleidžiama nemažai pinigų, o konsultacija su vaistininku padėtų jums sutaupyti, nes jis pasiūlytų jūsų negalavimo atveju tinkamiausius preparatus už mažiausią kainą“, – patikino vaistininkė.
Pasak J. Sargūnaitės, norint išvengti peršalimo ligų, būtina palaipsniui stiprinti imuninę sistemą. Tam padėti gali režimo laikymasis, visavertė mityba, aktyvus gyvenimo būdas, grūdinimasis ir maisto papildai, kurių sudėtyje yra česnako, ežiuolės, saldymedžio, ženšenio šaknies, bičių pikio, vitaminų C bei D3, omega 3. Peršalus visų pirma privalomas lovos režimas, taip pat gausus skysčių, įvairių žolelių arbatų vartojimas. Jei greitai pasveikti nepavyksta, skiriami vaistai nuo uždegimo.
Remiantis Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro informacija, sergamumas gali būti laikomas epideminiu, kai sergamumo gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (UVKTI) rodiklis yra ne mažesnis kaip 100 atvejų/10 tūkst. gyventojų per savaitę, o klinikinių gripo atvejų skaičius sudaro apie 30 proc. visų registruotų gripo ir ŪVKTI atvejų. Gripo epidemiją skelbia savivaldybės. Vertindamos sergamumą kaip epideminį, teritorinės visuomenės sveikatos priežiūros įstaigos taip pat atsižvelgia į atitinkamus administracinei teritorijai būdingus neepideminio laikotarpio sergamumo rodiklius, sergamumo dinamiką ir kitus ypatumus.