Grupės „Thundertale“, kurią sudaro šeši energijos ir kūrybinių minčių nestokojantys muzikantai, ilgai pristatinėti nereikia. Turbūt daugumai šios daugiau nei dešimtmetį koncertuojančios grupės muzika jau yra gerai pažįstama. Žvelgiant į šio kolektyvo muzikinį kelią, akivaizdu, kad jam itin patinka naujovės ir iššūkiai ir kad metalo muzikos gerbėjų Lietuvoje tikrai netrūksta. Įvairių televizijos projektų dalyviai ir nugalėtojai, koncertavę ne tik įprastose scenose, bet ir ant Lietuvos piliakalnių, jau dirba prie penktojo albumo ir žada: „Dabar „Perkūno sakmė“ sugriaudės dviguba jėga.“ Kviečiame iš arčiau susipažinti su šia patriotinę lietuvių dvasią dainomis žadinančia vyrų grupe.
Kaip kilo idėja suburti grupę? Ar nebuvo sunku išsikovoti vietą po saule?
Grupė „Thundertale“ buvo sukurta suvienijus dviejų tuo metu gana gerai žinomų Kauno roko grupių „Wish“ ir „Vors“ jėgas. Siekta suburti kolektyvą, atliekantį sunkiojo metalo stiliaus muziką. Tuo metu šį muzikos stilių atliekančių grupių Lietuvoje nebuvo, tad gerbėjams reikėjo patiems imtis iniciatyvos – sukurti metalo muzikos grupę. Taip atsirado „Thundertale“ pamatai. Bet grupė augo pamažu. Kiekvienas naujas žingsnis, darbas, kiekviena nauja iniciatyva padėjo grupei žengti į priekį.
Vietą po saule išsikovoti nebuvo sunku, nes konkurencijos iš esmės tuo metu nebuvo. Reikėtų paminėti, kad grodami ankstesnėse grupėse turėjome jau nemažai gerbėjų. Jie iš karto stojo į pirmas „Thundertale“ gerbėjų gretas. Daug sunkiau buvo patekti į televiziją. Tada ir atsirado grupėje naujas instrumentas – birbynė. Atlikome lietuvių liaudies dainą „Lietuvos broliai į karą jojo“ – ši ir praskynė mums kelią. Visa kita klojosi savaime, nors kaišiojamų pagalių į ratus tikrai buvo.
Kaip atsirado grupės pavadinimas?
Pavadinimas „Thundertale“ iš anglų kalbos verčiamas žodžiais „Perkūno sakmė“. Angliškas variantas buvo pasirinktas svajojant skleisti lietuvišką muziką ir užsienyje. Renkantis pavadinimą nebuvo galvojama apie tautinės idėjos sklaidą, bet būtent jis ir atvedė grupę į šį kelią. Paminėtina, kad lietuviškas variantas neretai vartojamas pristatant grupę lietuviškuose renginiuose ir televizijose.
Prieš šiek tiek daugiau nei dešimt metų surengėte pirmąjį savo koncertą. Kaip paminėjote šią sukaktį?
Grupė repetuoti pradėjo 2003 metų vasarą, o pirmą koncertą surengė 2004 pavasarį, tad dešimtmetį šventėme 2013 metais. Tą vasarą surengėme „Perkūno sakmių“ žygį per Lietuvą kartu su Karinių oro pajėgų orkestru ir choru „Varpelis“. Lietuvos atlikėjai Povilas Meškėla, Jeronimas Milius, Igoris Kofas, Vladas Kovaliovas, Tadas Juodsnukis, Egidijus Sipavičius, Darius Mickus, operos solistas Rafailas Karpis atvyko pasveikinti grupės jubiliejaus proga ir drauge atliko „Thundertale“ autorines dainas.
Tų pačių metų pabaigoje išleidome ketvirtąjį studijinį grupės albumą „Žemėj Lietuvos“. Albume surinkti visi grupės kūriniai, pastaruosius penkerius metus skambėję televizijose. Jų gana nemažai – net 20 kūrinių sudaro naująjį albumą. Albumas „Žemėj Lietuvos“ – tarsi dovana sau patiems ir simbolinis taškas grupės kūrybiniame dešimtmetyje. Visi 2014 metų vasaros „Thundertale“ koncertai Lietuvos miestuose ir miesteliuose buvo skirti albumo išleidimui ir grupės jubiliejui paminėti. Deja, nemėgstame per ilgai švęsti, todėl jau šiuo metu yra sukurtos ir ruošiamos įrašyti naujos, gerokai sunkesnės ir stipresnės dainos.
Ar per tuos dešimt metų grupėje įvyko didelių pokyčių?
Labai didelių grupės veiklos pokyčių nebuvo. Grupę sukūręs branduolys išliko nepakitęs. Muzikiniame kelyje prie grupės prisijungė birbynininkas Šilas, dūdmaišininkas Laimonas. Šiais metais prie mūsų prisijungė ir bosine gitara grojantis Rokas. Žinoma, tai turėjo įtakos kūrybai.
Dalyvavimas televizijos projektuose privertė šiek tiek „lengvinti“ atliekamos muzikos skambesį, bet stilius ir muzikinis pamatas išliko. O dabar „Perkūno sakmė“ sugriaudės dviguba jėga.
Ar susiduriate su kokiais nors sunkumais dabar?
Sunkumų nėra, kai yra aiškus tikslas, aiški svajonė. Svarbu nesiblaškyti ir nedvejoti, siekti savo tikslo. Anksčiau ar vėliau tikrai pavyks.
Galbūt vienintelė problema – per trumpa diena. Deja, dar neradome šios problemos sprendimo būdo.
Ką manote apie festivalius? Ar patys dažnai juose dalyvaujate?
Festivaliai yra vienas smagiausių dalykų grupės gyvenime. Tai yra puiki proga pristatyti savo kūrybą ne tik ištikimiausiems gerbėjams, kurie lankosi autoriniuose koncertuose, bet ir žmonėms, kurie apie grupę išgirsta galbūt pirmą kartą. Festivaliai – puiki galimybė pasisemti energijos ateities darbams.
Esame groję beveik visuose Lietuvos roko muzikos festivaliuose, o kai kuriuose – ir ne kartą. Kiekvienas jų kitoks, bet visi vienodai svarbūs. Jei tik būna galimybė, stengiamės dalyvauti ir ne tik kaip muzikantai.
Grupėje vien tik vyrai. Ar niekada nekilo minties pasikviesti į kolektyvą merginą?
Mūsų idėja buvo sukurti vyrų grupę. Šios minties laikomės ligi šiol. Smagu, kai merginos, draugės, žmonos laukia mūsų grįžtančių iš koncertų, kaip kad mergelės, apie kurias dainuojama liaudies dainose, kadaise laukdavo iš karo grįžtančių bernelių. Skirtumas tas, kad mes grįžtame (šypsosi – red. past.).
Jei jau prakalbome apie merginas… Ar lengvai pavyksta suderinti asmeninį gyvenimą su muzika?
Nėra lengva. Žinoma, kiekvienam yra skirtingai, bet tam tikrai reikia nemažai pastangų. Bėda ta, kad didesnė dalis koncertų vyksta savaitgaliais ir per šventes, kai dauguma žmonių ilsisi. Taigi neretai antrąsias puses tenka vežtis kartu, kad labai neliūdėtų likusios namie.
Ką veikiate, kai nemuzikuojate?
Pomėgių mums tikrai netrūksta. Nemaža dalis jų taip pat susiję su muzika. Juk yra tiek muzikos stilių, kuriuos dar galima išmokti atlikti, vyksta tiek daug kitų atlikėjų koncertų, kuriuos galima aplankyti norint pasisemti kūrybinių minčių, pasimėgauti mėgstama muzika. Žinoma, turime ir nesusijusios su muzika veiklos. Beveik visi grupės nariai daugiau ar mažiau sportuoja. Kai lieka laiko, mėgaujamės aktyviu poilsiu gamtoje, keliaujame. Gaila, kad laiko lieka nedaug.
Ko palinkėtumėte skaitytojams?
Nepamirškite tėvynės, nepamirškite savo namų. Kas kitas juos apgins, už juos kovos, jei ne mes patys. Kad ir kaip būtų sunku, išeitis anksčiau ar vėliau atsiras. Norėčiau pabaigti naujos „Thundertale“ dainos žodžiais:
Mes tau saulę prikelsim iš pelenų!
Dėkoju tau už tai, kad esu!
Ginti tai, kas šventa, protėvių vardu.
Gimtine mana, tavim tikiu!
Kalbino pilietė reporterė Greta Kondrataitė
Nuotraukos iš grupės asmeninio archyvo, darkas.lt, fotodiena.lt