Prieš dvejus metus Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuro iniciatyva atliktas tyrimas parodė, kad šiek tiek daugiau nei pusė uostamiesčio gyventojų pusryčiauja kasdien, o 7,4 proc. kimba į mokslus ar darbą tuščiu skrandžiu. Šįsyk daugiau informacijos apie tai, kuo stiprinasi pradėdami naują dieną, visuomenės sveikatos specialistams pasistengs suteikti receptų konkurse dalyvaujantys mokiniai.
Pasitinkant Europos sveikos mitybos dieną, kuri minima lapkričio 8 d., visuomenė raginama atkreipti dėmesį į tinkamo maitinimosi svarbą sveikatai. Ši data tapo vienu iš impulsų ir neseniai Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuro paskelbtam konkursui „Mano sveikiausi pusryčiai / priešpiečiai“. Jame pakviesti dalyvauti bendrojo lavinimo ir profesinių mokyklų ugdytiniai.
Moksleiviai iki lapkričio 21 d. organizatoriams siunčia savo geriausių pusryčių ar priešpiečių nuotraukas drauge su receptais ir kartu yra skatinami ruošti sveikus patiekalus sau ir savo šeimoms, susimąstyti apie šviežio, visaverčio maisto naudą žmogaus organizmui.
Mokslinių tyrimų duomenimis, pusryčių praleidimas tiesiogiai susijęs su didesniu kūno masės indeksu, t. y. didesne rizika vystytis nutukimui, kuris turi įtakos širdies kraujagyslių ligų, cukrinio diabeto, vėžio ir kitų ligų atsiradimui. Nutukę žmonės linkę atsisakyti pusryčių, o tai turi įtakos persivalgymui ir didesniam kalorijų, vėliau virstančių kūno riebalais, suvartojimui vakare. Tiriant vaikus ir paauglius išsiaiškinta, jog pusryčių valgymas susijęs su geresne atmintimi, geresniais rezultatais ir mokyklos lankomumu, geresne nuotaika.
Artėjant Europos sveikos mitybos dienai, verta ne tik įsisąmoninti informaciją apie pusryčių svarbą, bet ir pasikartoti pagrindines sveikos mitybos taisykles, stengtis jas taikyti kasdien. Sveikatos mokslų ir ligų prevencijos centras skelbia, jog žmonės, siekiantys, kad jų mityba būtų ne tik sveika, bet ir sveikatinanti, turėtų valgyti maistingą, įvairų, dažniau augalinį nei gyvulinį maistą. Kelis kartus per dieną derėtų valgyti grūdinių produktų ar bulvių, įvairių (dažniau šviežių) vietinių daržovių ir vaisių (nors 400 g per dieną).
Svarbu išlaikyti normalų kūno svorį (KMI 18,5–25). Verta sumažinti suvartojamų riebalų kiekį: mažiau vartoti gyvulinių riebalų, kuriuose yra daug sočiųjų riebalų rūgščių, pakeisti juos augaliniu aliejumi ir minkštu margarinu, turinčiais nesočiųjų riebalų rūgščių. Riebią mėsą ir mėsos produktus naudinga pakeisti ankštinėmis daržovėmis, žuvimi, paukštiena ar liesa mėsa. Geriau vartoti liesą pieną, liesus ir nesūrius pieno produktus (rūgpienį, kefyrą, jogurtą, varškę, sūrį).
Svarbu rinktis maisto produktus, turinčius mažai cukraus, rečiau vartoti rafinuotą cukrų, saldžius gėrimus, saldumynus. Bendras druskos (geriausiai – joduotos) kiekis maiste neturi būti didesnis kaip vienas arbatinis šaukštelis (5 g).
Reguliarus valgymas, pakankamas skysčių kiekis kasdien, alkoholio vengimas, fizinis aktyvumas taip pat yra svarbūs norintiesiems būti ir išlikti sveikiems. Labai svarbu, kad būtų atsižvelgiama į visas šias taisykles.
Toliau pateikiami dar keli faktai, paaiškėję 2012 m. Klaipėdos m. visuomenės sveikatos biuro užsakymu atlikus tyrimą „Klaipėdos miesto žmonių gyvensenos ypatumai bei požiūris į sveikatą ir jos priežiūrą“.
55 proc. per pastarąją savaitę nė karto negėrė šviežiai spaustų sulčių.
43 proc. per pastarąją savaitę beveik kasdien valgė šviežias daržoves.
16,4 proc. per pastarąją savaitę nė karto nevalgė žuvies.
39 proc. 1–2 kartus per pastarąją savaitę valgė mėsos.
17,1 proc. visada skaito maisto produktų etiketes, 23,9 proc. niekada to nedaro.
36 proc. į kavą deda vieną šaukštelį cukraus.
Klaipėdos m. visuomenės sveikatos biuro inf.