Pradinis / Šeima ir sveikata / Gydomoji arbatų galia ir suderinamumas su vaistais: ką svarbu žinoti

Gydomoji arbatų galia ir suderinamumas su vaistais: ką svarbu žinoti

Visi žinome, kad peršalus reikia gerti ramunėlių ar liepžiedžių arbatą, o kosint – čiobrelių, tačiau neretai žinios apie vaistažoles tuo ir pasibaigia. Kokių vaistažolių arbatas vartoti kuriais atvejais ir kaip jas tinkamai paruošti – pataria vaistininkė.

„Pasijutę prastai dalis pacientų gydymą nori pradėti nuo natūralesnių priemonių. Dažnai vaistinėje klausia, kokia arbata tiktų šiek tiek pamažinti cukraus, cholesterolio rodmenims, pagerinti kepenų, virškinimo būklėms ar regėjimui. Yra ir klientų, kurie vaistažolių arbatas vartoja ištisus metus – jas keičia priklausomai nuo savijautos ir sezono“, – sako „Gintarinės“ vaistinės vaistininkė Giedrė Tautkevičienė.

Ji priduria, jog arbatomis labiau pasitiki vyresnio amžiaus žmonės, greičiausiai dėl to, kad daugelis jų susirgimų vaikystėje buvo gydomi vaistažolėmis. Jaunesnio amžiaus žmonės nori greito efekto ir vaistažolės jiems neatrodo patikimos, o kai kurie tiesiog nemėgsta arbatų.

Kaip paruošti?

Vaistažolių arbatas galima paruošti keliais skirtingais būdais, tradicinis – užpylus karštu virintu vandeniu. Vaistažolių arbatoms vandens temperatūra turėtų siekti apie 100 °C, vaistažoles galima laikyti iki 15 min., priklausomai nuo to, kokios stiprumo arbatos norima.

„Taip pat arbatą galima ruošti mirkymo būdu. Tokios arbatos būna mažiau karčios, turi daugiau antioksidantų. Arbatžolės užpilamos šaltu vandeniu – vandens temperatūra gali svyruoti nuo visiškai šalto iki kambario temperatūros. Vaistažolės mirkomos 12 val.“, – aiškina G. Tautkevičienė.

Anot jos, galima ne tik gerti vaistažolių arbatas, bet ir iš jų gamintis kompresus bei voneles. Pavyzdžiui, kamuojant akių vokų patinimui, alergijai, uždegimui, infekcijai, galima daryti ramunėlių, medetkų arbatos vėsius kompresus ant užmerktų akių vokų, jei žmogus nėra alergiškas šiems augalams.

„Arnikos kompresai gerina kraujotaką, esant mėlynėms, patinimui. Lakišių žolės užpilu galima plauti veidą – jis pasižymi valomosiomis savybėmis“, – atkreipia dėmesį vaistininkė.

Kada vengti?

Visas vaistažolių arbatas reikėtų vartoti saikingai – ypač tai aktualu nėštumo ir žindymo laikotarpiu, mat nėra žinomas daugelio vaistažolių poveikis kūdikiui. 

„Atsargiai vaistažolių arbatas turėtų vartoti pacientai, sergantys ne viena lėtine liga, ypač jei būklė yra sunkiai valdoma, pvz., dilgėlių arbata turi sąveiką su kraują skystinančiais, kraujo spaudimą mažinančiais, estrogeno kiekį reguliuojančiais vaistais. Jonažolių arbata turi nepageidaujamą sąveiką su daugeliu vaistų, pvz., paracetamoliu, kontraceptikais. Ginkmedžio arbatos negalima vartoti kartu su skrandžio uždegimui ir rūgštingumui mažinti vartojamais vaistais – tarp šių medžiagų reikia daryti bent kelių valandų pertrauką“, – vardija G. Tautkevičienė.  

Itin ilgą laiką nereiktų vartoti senos arbatos, kuri laisvina vidurius, mat nuolatinis jos vartojimas gali sukelti žarnyno audinio funkcijos pakitimų ir priklausomybę. Negana to,  ilgalaikis jos vartojimas gali sukelti ir kepenų funkcijos sutrikimų.

Kada kokią arbatą rinktis?

Visiems puikiai žinoma ramunėlių arbata, pasak G. Tautkevičienės, turi uždegimo slopinamąjį ir antibakterinį efektą, taip pat padeda reguliuoti cukraus kiekį kraujyje. Ji puikiai tinka nerimo sukeltam virškinimo sutrikimui, taip pat nerimui mažinti, nuotaikai ir miegui gerinti. Tai viena iš nedaugelio arbatų, tinkamų nėštumo metu, tačiau ribotais kiekiais.

„Pipirmėčių arbata tinka virškinimo sistemai gerinti. Ši arbata turi antioksidacinių, antibakterinių ir antivirusinių savybių. Pykinimas, spazmai, mėšlungis – diskomfortas, kurį gali sumažinti ši arbata. Galimas šalutinis poveikis – alergija. Šią arbatą reikėtų atsargiai vartoti sergantiems gastroezofaginiu refliuksu, turintiems aritmijų, nes ji sąveikauja su vaistais, mažinančiais skrandžio rūgštingumą ir kraujo spaudimą“, – teigia ji.

Šalavijų lapų arbata vartojama nuo kvėpavimo takų uždegimų, taip pat randama įrodymų, jog ši arbata turi teigiamos įtakos kognityvinei funkcijai, atminčiai, nuotaikai gerinti.

„Imbieras mažina uždegimą, pykinimą, virškinimo sutrikimus bei vidurių užkietėjimą. Jis tinkamas svorio kontrolei, cukraus kiekiui reguliuoti, gali mažinti menstruacinius skausmus, sutrumpinti peršalimo trukmę. Šalutiniai poveikiai – rėmuo, viduriavimas, pilvo diskomfortas, kurie dažniausiai atsiranda suvartojus daugiau nei 5 g sauso ekstrakto. Imbieras gali turėti sąveikos su kraują skystinančiais preparatais, todėl nerekomenduojama jo vartoti prieš operaciją“, – pažymi vaistininkė.

Pankolių arbata pasižymi vidurių pūtimą, stresą, menstruacinį skausmą mažinančiu efektu. Ji turi savybių, pagreitinančių medžiagų apykaitą, reguliuojančių apetitą, detoksikuojančių, skatinančių gleivių pasišalinimą iš kvėpavimo takų ir gerinančių virškinimą. Onkologinių susirgimų ar aukštą riziką turintiems reiktų šio augalo vengti.

„Ciberžolė mažina artrito simptomus, aktyvuoja imuninę sistemą, mažina širdies ir kraujagyslių ligų komplikacijas, dirgliosios žarnos sindromo simptomus, gerina kepenų būklę, turi teigiamos įtakos cukrinio diabeto valdymui bei svorio kontrolei“, – sako G. Tautkevičienė. 

Dilgėlių lapų arbata, pasak jos, tinkama šlapimo takų infekcijoms, raumenų spazmams, bakterinėms infekcijoms, sezoninėms alergijoms, rinitui mažinti. Dėl savo sudėtyje esančios geležies tinkama sergantiems anemija. Šalutinis poveikis – dilgėlinė. Nėštumo metu ir vaikams iki 12 metų nerekomenduojama. Taip pat gali turėti sąveikų su diuretikais, kraujo spaudimą mažinančiais, estrogenų kiekį organizme veikiančiais vaistais.

Apsinuodijote ar peršalote?

Apsinuodijus maistu, vaistininkė rekomenduoja ramunėlių, karčiųjų kiečių (pelynų), pipirmėčių ir ąžuolo žievės arbatas, kurios puikiai tinka negaluojant skrandžiui. Karčiųjų kiečių arbatos negalima vartoti nėštumo, žindymo metu, mažiems vaikams, sergantiems epilepsija, turintiems inkstų pažeidimų ir vartojantiems kraują skystinančius vaistus.  

„Peršalus siūlau išbandyti imbiero, citrinos ir medaus derinį. Mėgstantiems aštresnes arbatas – imbierą, ciberžolę ir pipirą. Kamuojant šlapimo takų infekcijoms tinka bruknių lapų arbata, kurią galima pamaišyti su asiūkliu, o skoniui pagerinti įsidėti spanguolių. Labai veiksminga yra karti meškauogių lapų arbata“, – akcentuoja G. Tautkevičienė.

Kamuojant kosuliui, tinka karti debesylų arbata, kurią galima maišyti su čiobreliais. Esant gerklės skausmui, labai vertinga islandinių kerpenų arbata – maišant su čiobreliais ar ramunėlėmis, jos skonis pagerėja.

PALIKTI KOMENTARĄ

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.

Rekomenduojami video:

Taip pat skaitykite:

Scroll To Top