Įvairiose pasaulio šalyse vis dažniau plintanti virusinė liga – beždžionių raupai – kelia daugybę klausimų medikams ir baimę žmonėms. Iš Afrikos atkeliavusi liga virto protrūkiu ir Europos valstybėse, tad grėsmė iš tiesų reali. Šeimos gydytoja Neringa Sakalauskė pasakoja, jog nors Lietuvoje dar nėra užfiksuotas nė vienas šios ligos atvejis, pravartu žinoti, kaip šį virusą atpažinti ir kaip elgtis pastebėjus pirmuosius simptomus.
„Užsikrėtus beždžionių raupais, juntami gripui, peršalimui ar net koronavirusui būdingi simptomai, tokie kaip karščiavimas, galvos, nugaros bei raumenų skausmai, energijos stoka, padidėja limfmazgiai. Vis dėlto pagrindinis simptomas, skiriantis virusą nuo kitų susirgimų, yra odos bėrimas, pasireiškiantis maždaug kelios dienos po kontakto su sergančiuoju“, – pažymi gydytoja ir priduria, jog nemažai klausimų apie beždžionių raupus kyla ir jos pacientams.
Kada sunerimti?
Sveikatos priežiūros tinklo „Antėja“ direktorė medicinai ir šeimos gydytoja N. Sakalauskė pasakoja, jog bėrimas yra vienas pagrindinių beždžionių raupų indikatorių. Pūslelės gali būti plokščios arba kiek pakilusios, prisipildžiusios skaidraus arba gelsvo skysčio. Pūslelės vėliau pasidengia šašais, kurie po kurio laiko nudžiūva ir nukrenta. Užsikrėtus virusu, šis simptomas labiausiai paveikia veido dalį, plaštakas bei pėdas. Bėrimų gali atsirasti ir ant lytinių organų ar tarpvietės.
„Visi ligos simptomai vyrauja nuo 2 iki 4 savaičių ir pradingsta savaime. Džiugina tai, kad ligos komplikacijos gana retos, o mirties atvejų tik pavieniai. Svarbu pažymėti, kad šis virusas plinta greitai – per artimą fizinį sąlytį su sergančiu asmeniu – prisilietus prie pažeistos odos, taip pat per seiles, bučiuojantis, kosint, čiaudint ir lytinių santykių metu“, – pažymi gydytoja.
Ji taip pat įvardija, jog ypatingą dėmesį apsaugai nuo viruso turėtų skirti silpną imunitetą turintys asmenys, taip pat sergantieji gretutinėmis, lėtinėmis ligomis, mažamečiai bei besilaukiančios moterys. Būtent šie asmenys patenka į rizikos grupę sirgti sunkesne ligos forma.
„Be galo svarbu, kad visi, pajutę ligos simptomus, nedelsdami kreiptųsi į sveikatos priežiūros įstaigą ir izoliuotųsi. Jei izoliuotis nėra galimybių, būtina saugotis panašiu principu kaip ir nuo COVID-19 viruso: dėvėti vienkartines kaukes, mūvėti vienkartines pirštines, dezinfekuoti ir plauti rankas, kruopščiai nuvalyti visus paviršius, prie kurių lietėsi virusu užsikrėtę žmonės“, – pabrėžia ekspertė.
Būdas apsisaugoti yra
Šeimos gydytoja N. Sakalauskė sako, jog beždžionių raupų virusas yra glaudžiai susijęs su raupais, tad būdas apsisaugoti nuo plintančio viruso egzistuoja. Tarptautinių tyrimų duomenimis, vakcina nuo raupų yra mažiausiai 85 proc. veiksminga kovojant su beždžionių raupais, tad pasiskiepijus šansai susirgti sumažėja.
„Kai pasaulis XX amžiaus pabaigoje kovojo su raupais, visuotinė imunizacija padėjo užkirsti kelią šiai ligai. Nuo raupų žmonės buvo skiepijami iki 1980-ųjų, daugelis pasiskiepijo ir Lietuvoje. Kai kurie mokslininkai įvardija, kad net skiepai nuo vėjaraupių gali padėti palengvinti kovą su beždžionių raupais, mat dalis kuriamo imuniteto sutampa. Žmonės, kurie vaikystėje buvo paskiepyti nuo raupų ar vėjaraupių, greičiausiai dar turi tam tikrą imunitetą šiam virusui, tačiau apsauga yra dalinė“, – svarsto gydytoja.
Anot N. Sakalauskės, kaip ir kovojant su koronavirusu, gripu ar kitais greitai plintančiais ir pavojų keliančiais virusais, būtina atsižvelgti į galimybę apsaugoti save ir šeimos narius pasiskiepijant. Gydytoja priduria, kad kol bus sukurta speciali vakcina nuo beždžionių raupų, reikia rinktis kitus veiksmingus apsisaugojimo būdus, pavyzdžiui, rinktis skiepą nuo vėjaraupių ar antikūnų tyrimą.