Lietuviai įsitikinę, kad kiekvienam žmogui reikia kasdien nueiti 10 tūkst. žingsnių. Tam yra sukurta ne viena žingsnių rinkimo programėlė, kai kurios jų už žingsnius net siūlo įvairių prizų. Tačiau kodėl būtent 10 tūkstančių? Kokia tokio kasdienio žingsniavimo nauda organizmui? Ir kam nueiti tiek žingsnių gali būti pavojinga? Į šiuos klausimus atsako kineziterapeutė Dovilė Sorakienė.
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) yra nustačiusi, kad organizmas pasiekia sveikatai reikalingą fizinio aktyvumo lygį, kai žmogus nueina 10 tūkst. žingsnių, sako sveikatos priežiūros tinklo „Antėja“ kineziterapeutė-masažuotoja D. Sorakienė.
„Prieš paskelbiant šiuos skaičius buvo atliekamas tyrimas su tam tikra žmonių imtimi, kad būtų nustatyta, kiek vidutiniškai žmogui reikia nueiti žingsnių per dieną gerai sveikatos būklei palaikyti.
Vaikščiojimas pėsčiomis naudingas tuo, kad jo metu fizinis krūvis pasiskirsto tolygiai, pradedant pėdomis ir baigiant viršutine kūno dalimi. Taisyklingo vaikščiojimo metu juda visi sąnariai ir raumenys“, – aiškina kineziterapeutė.
Visgi, jos teigimu, kiekvienas žmogus turėtų individualiai siekti pagerinti savo asmeninius rezultatus ir nesivadovauti būtent 10 tūkst. žingsnių riba. Tikslus sveikatai naudingų žingsnių skaičius turi būti nustatomas kiekvienam žmogui pagal jo amžių, sveikatos būklę bei fizinio pasirengimo lygį.
Mat, sako D. Sorakienė, kai kuriems žmonėms 10 tūkst. žingsnių yra tiesiog nepasiekiamas tikslas dėl sėslesnio gyvenimo būdo, sveikatos sutrikimų ar nepakankamo fizinio pasirengimo.
„Jeigu, įdėdamas vidutiniškai pastangų, žmogus per dieną nueina 5 tūkst. žingsnių, tai jam ir 7 tūkst. žingsnių bus didelis pasiekimas. Tinkamai neįvertinus savo sveikatos būklės ir galimybių, per didelis fizinio aktyvumo krūvis gali paprasčiausiai per staigiai nualinti kūną, tokiu atveju organizmui atsistatyti gali reikėti daugiau energijos resursų.
Žmogaus anatomija yra sudėtingas dalykas. Vienų raumenų ir griaučių sistema leis pasiekti vienokių rezultatų, kitų – visai kitokių. Tačiau pats svarbiausias dalykas užsiimant sportu – reguliarumas“, – pabrėžia D. Sorakienė.
Anot jos, surinkti 10 tūkst. žingsnių per dieną įmanoma net ir tiems, kurie mano tam neturį laiko. Tam ji pataria sąmoningai kartais atsistoti iš darbo vietos ir išeiti pasivaikščioti, su kolegomis iš gretimų kabinetų susitikti akis į akį, o ne kalbėti ar susirašinėti telefonu, nedidelius atstumus pasirinkti įveikti ne automobiliu, o pėsčiomis, taip pat liftą pakeisti laiptais.
„Apskritai žmogui yra labai naudinga bet kokia fizinė veikla, kuri jam teikia džiaugsmą ir kuriai nereikia varginančio pasiruošimo. Mano mėgstamos vasaros veiklos, kurių metu dirba labai didelė raumenų grupė, yra plaukimas ir važinėjimas riedučiais. Tai yra alternatyva paprastai mankštai, kuri taip pat puikiai stiprina raumenis“, – pasakoja kineziterapeutė.