Fizinis aktyvumas yra būtinas sveikam vaiko formavimuisi. Sportas stiprina raumenis, padeda palaikyti normalų kūno svorį ir didina ištvermę. Be to, jis gerina koordinaciją ir judesių motoriką, o šie veiksniai labai svarbūs vaiko raidai, ypač jaunesniame amžiuje. Reikia nepamiršti, kad fizinis aktyvumas daro teigiamą įtaką ir vaiko psichikos sveikatai – gerina emocinę būklę, miego kokybę, mažina nerimą, stresą ir didina pasitikėjimą savimi. Taip pat sporto būreliuose prasideda naujos draugystės, užsimezga socialiniai ryšiai, o tai labai prisideda prie vaiko psichologinės raidos. Plačiau apie tai, kaip pasirūpinti, kad sportas taptų subalansuoto vaiko gyvenimo dalimi, ir kodėl prieš užsiimant sportu ypač svarbu patikrinti vaiko sveikatos būklę, pasakoja Kauno „Kardiolitos“ klinikų Kardiologijos centro gydytojas vaikų kardiologas Lukas Kazakevičius.
„Šnekant apie sporto žalą, ji taip pat galima, tačiau tai pasitaiko kur kas rečiau. Jei vaikas užsiima fizine veikla, kuri tampa daugiau prievole, o ne malonumą teikiančiu pomėgiu, gali atsirasti psichologinių sunkumų, kurie dažnai pasireiškia galvos, pilvo ar krūtinės skausmais, pykinimu arba tiesiog padidėjusiu nervingumu bei nepaaiškinamu pykčiu“, – teigia gydytojas vaikų kardiologas.
Taip pat per didelis fizinis krūvis gali turėti neigiamos įtakos fizinei sveikatai, sąnarių ar raumenų būklei, todėl jei vaikas turi nustatytų lėtinių ligų, visada reikėtų pasitarti su specialistais, koks fizinis krūvis vaikui nebus kenksmingas.
Kaip palaikyti sveiką fizinio aktyvumo balansą?
Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, 5–17 m. vaikai užsiimti vidutine ar intensyvia fizine veikla turėtų 3 kartus per savaitę mažiausiai po 60 minučių. Geriausia, jei ji apima įvairias raumenų grupes – ypač naudinga atlikti aerobinius pratimus.
„Nors maksimalus krūvis vaikams nėra nurodomas, tačiau yra kita rekomendacija, kuri, manau, labai svarbi vaikų sveikatos požiūriu, – tai prie ekranų praleidžiamo laiko mažinimas. Jeigu jo išvengti nepavyksta, vertėtų tai kompensuoti didinant fizinį aktyvumą“, – atkreipia dėmesį L. Kazakevičius.
Kalbant apie sporto ir poilsio balansą, labai svarbu per savaitę skirti 1–2 dienas pertraukai nuo intensyvios fizinės veiklos. Taip pat reikėtų užtikrinti miego kokybę – nepertraukiamas nakties miegas turėtų trukti ne mažiau kaip 8–10 val.
„Žinoma, svarbu skirti dėmesio ir maistui – jeigu vaiko mityba yra visavertė, dažniausiai visi sportuojančiam vaikui reikalingi elementai yra užtikrinami, tačiau ne paslaptis, kad taip nutinka ne visada, nes vaikai turi savo mėgstamus ir nemėgstamus produktus. Dažnai nemėgstami būna būtent tie, kurie yra sveikiausi ir turi daugiausia maistinių medžiagų“, – teigia gydytojas vaikų kardiologas.
Dėl šios priežasties pravartu reguliariai pasitikrinti kalio, natrio, magnio, kalcio ir vitamino D kiekius, kurie itin svarbūs sportuojančių vaikų organizmams, ir pastebėjus jų deficitą, atitinkamai koreguoti mitybą ar vartoti maisto papildus.
„Pati svarbiausia taisyklė – leisti vaikui užsiimti fizine veikla, teikiančia jam malonumą, ir neversti lankyti sporto, kuris nepatinka. Taip pat labai svarbu, kad vaikas tarp sporto užsiėmimų, pamokų ruošimo ir kitos veiklos turėtų laiko sau. Tokiu būdu bus užtikrintas sveikas dienos režimas, kuriame bus ir mokslo, ir poilsio, ir sporto“, – pabrėžia L. Kazakevičius.
Sportuoti galima net nustačius širdies patologiją
Normalu, kad kartais tėvams gali kilti nerimas, ar intensyvus sportas nepakenks jų atžalų širdies veiklai. Visgi ar toks susirūpinimas pagrįstas?
„Didelis fizinis krūvis sveikai širdžiai dažniausiai neigiamos įtakos neturi. Taip, kartais mes matome pakitimus, kurie pasireiškia saikiu širdies raumens sustorėjimu ar nedideliu širdies išsiplėtimu, bet dažniausiai šie pokyčiai nėra patologiniai ir neturi neigiamos įtakos vaikui“, – pasakoja gydytojas vaikų kardiologas.
Kita vertus, kartais intensyviai sportuojantys vaikai gali turėti tam tikrų su širdimi susijusių pakitimų, kurie įprastinės fizinės veiklos metu dažnai yra nereikšmingi, tačiau, kai užsiimama per dideliu fiziniu krūviu, gali tapti reikšmingi, todėl, prieš pradedant intensyviai sportuoti, labai svarbu pasitikrinti širdies būklę.
„Širdies veiklos sutrikimai sportuojantiems vaikams nėra dažnai pasitaikantis reiškinys. Dauguma besikreipiančių vaikų, net ir susidurdami su konkrečiais nusiskundimais, neturi širdies veiklos sutrikimų. Vis dėlto kartais jų pasitaiko, dažniausiai mažuosius pacientus vargina padidėjęs kraujospūdis, permušimai, o kartais ir tikri ritmo sutrikimai, tokie kaip supraventrikulinės tachikardijos“, – teigia L. Kazakevičius.
Vis dėlto net jei vaikui nustatomas toks sutrikimas kaip arterinė hipertenzija, tai nereiškia, kad jam nebegalima sportuoti.
„Normalizavus arterinį kraujo spaudimą medikamentais bei nemedikamentinėmis priemonėmis, vaikas gali užsiimti sportu, nepamiršdamas reguliariai tikrinti sveikatos pas savo gydytoją kardiologą. Verta paminėti, kad tam tikrais atvejais, kai užsiimama tokiu sportu kaip sunkioji atletika, gali tekti pakeisti sporto rūšį, nes didelio statinio krūvio pratimų atlikimas nėra tinkamas vaikams, kuriems padidėjęs arterinis kraujo spaudimas“, – sako gydytojas vaikų kardiologas.
Tiesa, labai svarbu atkreipti dėmesį ir neignoruoti tam tikrų sveikatos pokyčių. Svarbiausias simptomas, kurį pastebėjus vertėtų apsilankyti pas gydytoją vaikų kardiologą – atsiradęs fizinio krūvio netoleravimas.
„Jei vaikas pradėjo skųstis nuovargiu po fizinės veiklos, kuri anksčiau jam nekėlė sunkumų, padėti gali gydytojas vaikų kardiologas. Kitas simptomas – vaikas sportuodamas jaučia širdies plakimus ar permušimus, tokiu atveju taip pat praverstų apsilankyti pas specialistą. Na ir, žinoma, jei fizinio krūvio metu vaikas prarado sąmonę – pagalbą suteiks artimiausia gydymo įstaiga“, – sako L. Kazakevičius.
Kokie tyrimai atliekami patikrinimo metu?
Tam, kad sportuojant netikėtai nepasireikštų pavojingi sutrikimai, verta pasirūpinti nuolatiniu vaikų sveikatos patikrinimu.
„Bendrą vaiko sveikatos būklę tikslinga vertinti kasmet, tačiau dažniausiai tai atlieka šeimos gydytojas. Jei vaikas užsiima intensyvesniu sportu ar ruošiasi varžyboms, tikslinga pasikonsultuoti su vaikų kardiologu“, – paaiškina L. Kazakevičius.
Dažniausiai apsilankius pas vaikų kardiologą yra atliekama širdies echoskopija bei elektrokardiograma. Kartais esant poreikiui paskiriami ir kiti tyrimai.
„Širdies echoskopijos metu įvertinama širdies funkcija ir struktūra, o elektrokardiograma parodo širdies elektrinės veiklos būklę. Jei vaikas skundžiasi fizinio krūvio netoleravimu, jis objektyviai įvertinamas fizinio krūvio testu – veloergometrija arba bėgimo takelio testu“, – pažymi L. Kazakevičius.
Intensyviai sportuojantiems vaikams apsilankyti pas vaikų kardiologą naudinga kas 2–3 metus, o jei vaikas turi nustatytą širdies patologiją – patikros dažnumą individualiai skiria jį prižiūrintis specialistas.