Daugelis moterų menopauzės laukia su nerimu ir sunkiai tvarkosi su vykstančiais pokyčiais. Dažni nuotaikų svyravimai, nuolat pilantis karštis ir miego sutrikimai gerokai pablogina kasdienę savijautą ir gali sukelti stiprių emocinių sunkumų ar net depresiją. Apie tai, kas yra menopauzė, kokie jos požymiai ir kaip sau padėti, pasakoja gydytoja psichiatrė-psichoterapeutė dr. Devika Gudienė.
„Paprastai išskiriami trys menopauzės etapai: premenopauzė, menopauzė ir postmenopauzė. Premenopauzės metu moters organizmas pradeda ruoštis hormoniniams pokyčiams: menstruacijų ciklas gali tapti nereguliarus, pasireikšti pirmieji menopauzės simptomai. Menopauzė nustatoma, kai 12 mėnesių nebėra menstruacijų. Laikotarpis po menopauzės, kai menstruacijos nebegrįžta, išlieka stabilus žemesnis hormonų lygis organizme, vadinamas postmenopauze“, – pasakoja „InMedica“ Psichikos sveikatos centrų vadovė, gydytoja psichiatrė-psichoterapeutė.
Menopauzės metu dažnai pasireiškia įvairių fizinių ir psichikos sveikatos pokyčių, kurie sukelia atitinkamus simptomus. Kai kurie iš jų prasideda prieš menopauzę, o kai kurie tęsiasi ir po jos. Dažniausi ankstyvieji simptomai yra karščio pylimas, gausus prakaitavimas, galvos svaigimas, emociniai pokyčiai. Vėliau moterys susiduria su padažnėjusiu šlapinimusi, makšties sausumu ir skausmingais lytiniais santykiais. Joms taip pat gali imti sausėti oda, retėti plaukai ir lūžinėti nagai.
Savijautą veikia hormonai
Pasak dr. D. Gudienės, psichikos sveikatai menopauzės metu daug įtakos turi amžėjimas ir vaisingumo praradimas, vyresnio amžiaus tėvų priežiūra, kūno pokyčiai, nutrūkę socialiniai ryšiai dėl jaučiamų menopauzės simptomų ar emocinių sutrikimų.
„Kai moterys gyvena aktyvų gyvenimą ir turi daug atsakomybių darbe ir namuose, staiga atsiradę nuotaikos pokyčiai gali būti labai ryškūs. 4 iš 10 moterų jie pasireiškia dirglumu, energijos stoka, liūdesiu ir dėmesio koncentracijos pablogėjimu. Kartais sunku atskirti, ar nuotaikos pokyčiai susiję su natūraliais gyvenimiškais pasikeitimais, ar su menopauzės simptomais“, – aiškina gydytoja psichiatrė-psichoterapeutė.
Ji pratęsia, kad moterų emocinę savijautą ypač stipriai veikia hormoniniai pokyčiai. Sumažėjus estrogenų gamybai gali blogėti dėmesio koncentracija, silpnėti atmintis, mažėti odos stangrumas, raumenų masė ir vėlesniame pomenopauziniame periode – vystytis kaulų retėjimas – osteoporozė. Sumažėjęs progesterono kiekis gali turėti įtakos moters svoriui ir emocinei būsenai, t. y. sustiprėti nerimas, dirglumas, sutrikti miegas.
Gali pasireikšti depresija
Dr. D. Gudienė sako, kad menopauzės metu moterys ne tik patiria dažnesnius nuotaikos svyravimus, bet ir gali susirgti depresija. Tai ypač būdinga toms, kurioms anksčiau gyvenime ji jau buvo pasireiškusi, bei toms, kurios yra jautresnės hormoniniams pokyčiams. Depresijos atsiradimui įtakos turi ir pasikeitimai karjeroje ar šeimoje, sustiprėjęs nerimas, dirglumas bei sutrikęs miegas.
„Dėl sumažėjusios progesterono ir estrogenų koncentracijos net iki 47 proc. moterų patiria miego sutrikimų perimenopauzės ir iki 60 proc. – pomenopauzės metu. Joms sunku užmigti, gali prabusti naktimis, pasireiškia obstrukcinė miego apnėja (OSA), neramių kojų (RLS) sindromas. Miego sutrikimai menopauzės metu didina lėtinių ligų riziką ir gali ilgam paveikti psichinę bei fizinę moters sveikatą“, – pasakoja gydytoja psichiatrė-psichoterapeutė.
Psichologinės konsultacijos yra viena pirminių depresijos gydymo priemonių, o esant ryškiems simptomams gali būti skiriamas ir medikamentinis gydymas. Su menopauze susijusią nemigą galima palengvinti laikantis miego režimo, užtikrinant, kad miegamajame būtų tamsu ir ramu, bent 6 valandas prieš einant miegoti vengiant kofeino, nikotino ir alkoholio.
Gydymas lytiniais hormonais
Pasireiškus ankstyvai menopauzei, ryškiems menopauzės simptomams ar nustačius osteoporozę (ar didelę riziką susirgti), taikoma menopauzinė hormonų terapija (MHT) arba pakaitinė hormonų terapija. Ji apima gydymą estrogenais, progestagenais ar selektyviai audinius veikiančiais estrogenų kompleksais.
„Gydymas kiekvienai moteriai yra individualus ir skiriamas atsižvelgiant į rizikos ir naudos santykį. Prie geresnės savijautos prisideda ir tokie gyvenimo būdo pokyčiai kaip pastovus ir adekvatus fizinis krūvis, kokybiškas miegas bei socialinių ryšių išlaikymas. Taip pat naudinga pasikonsultuoti su sveikatos priežiūros specialistais ar pasidomėti mitybos pokyčiais, kurie padėtų išvengti svorio augimo. Pravartu atkreipti dėmesį į raudonojo dobilo, blakėžudžių šakniastiebių ekstraktus, magnio ir vitamino B papildus. O emociškai sunkiais momentais ieškoti specialisto pagalbos“, – sako dr. D. Gudienė.