Epilepsija – viena dažniausių neurologinių ligų, pasireiškianti pasikartojančiais priepuoliais. Vis dėlto pacientai pabrėžia, kad labiausiai slegia ne priepuoliai, o mitais apipintas visuomenės požiūris – sunku susirasti darbą, užmegzti artimus ryšius, o dėl prieš 15 metų paplitusios klaidingos „šaukšto burnon“ taisyklės daugybė žmonių netgi turi sulaužytus žandikaulius ar yra netekę dantų. Minint Pasaulinę epilepsijos dieną (kovo 26 d.), didinti visuomenės supratimą apie ligą siekiama iniciatyva „Tai tik epilepsija“.
Anot Santariškių klinikų epilepsijos centro vadovės, Vilniaus universiteto docentės, medicinos mokslų daktarės Rūtos Mameniškienės, epilepsija gali susirgti bet kuris žmogus ir bet kuriame amžiuje. Lietuvoje šiuo metu tokių žmonių yra apie 24 tūkst. (arba 1 proc. šalies gyventojų), tačiau tikrai ne visi sergantys yra diagnozuoti.
„Kadangi skirtingos smegenų sritys kontroliuoja skirtingas kūno dalis, epilepsijos simptomai gali būti labai įvairūs. Prieš patirdami pirmąjį traukulių priepuolį net 50 proc. žmonių patiria ne tokius ryškius simptomus – tai gali būti staigūs trumpi galūnių patrūkčiojimai, užsisvajojimai ar nutirpimai. Daliai pacientų taip ir nepavyksta nustatyti ligos išsivystymo priežasties, taigi esant įtarimų, kad minėti simptomai gali būti epilepsijos požymis, patartina iš karto kreiptis į specialistą“, – sako gydytoja.
Profesorės teigimu, net 70 proc. pacientų pavyksta pasiekti, kad vartojant vaistus priepuoliai visai nesikartotų. Nors kiekvienais metais vis daugėja specifiniams pacientų poreikiams pritaikytų vaistų, o gatvėse vis rečiau matomi epilepsijos priepuolius patiriantys žmonės, suteikti pirmąją pagalbą priepuolio atveju turėtų mokėti kiekvienas.
„Didelių priepuolių metu žmogus neretai prikanda liežuvį arba žandą. Anksčiau buvo manoma, jog reikia kažką sukišti į burną, kad taip nenutiktų, o iš tikrųjų liežuvis prikandamas iš pat pradžių, tada, kai žmogus krinta. Kai tai išaiškėjo, pasikeitė ir rekomendacijos – jokiu būdu nieko nekiškite į burną, nes liežuvį žmogus jau prikando, o, kišant kažką į burną, kai įsitempę visi raumenys, galima sulaužyti žmogui žandikaulį, išlaužti dantis“, – apie dažniausią klaidingą įsitikinimą pasakoja profesorė R. Mameniškienė.
„Nepaprastai svarbu apsaugoti žmogaus galvą – patraukti pavojingus daiktus ir padėti po galva ką nors minkšto. Pasistenkite paguldyti žmogų ant šono, tačiau jokiu kitu būdu nemėginkite sulaikyti traukulių. Taip pat svarbu įsidėmėti priepuolio pradžios laiką – ilgiausiai priepuolis trunka 2 minutes. Jei traukuliai trunka ilgiau nei 3 minutes, būtina iškviesti greitąją pagalbą. Medikų dėmesys taip pat būtinas, jei traukulius patiria nepažįstamas žmogus ir nėra žinoma jo ligos istorija“, – gydytojai antrina „Eurovaistinės“ vaistininkė Asta Trumpienė.
Anot epilepsija sergančių žmonių organizacijos „Epilė“ vadovės Donatos Petroliūnaitės-Balčikonienės, kita opi problema – požiūris į sergančiuosius darbo rinkoje.
„Pati esu baigusi socialinius mokslus, studijavau magistrantūroje. Kai ieškojau darbo, manęs darbo paieškos įstaigoje paklausė: „Nejaugi su tokia diagnoze tikiesi kažką susirasti?“ Teko pakovoti, kad man būtų pradėti rodyti esami darbo pasiūlymai“, – sako organizacijos vadovė ir priduria, kad dauguma sergančiųjų epilepsija gali dirbti beveik visus darbus, išskyrus ant stogų, prie atvirų vandens telkinių, elektros prietaisų ar įrenginių, kurie gali sužaloti.
Minint Pasaulinę epilepsijos dieną, visi sergantieji kviečiami atidžiau stebėti ne tik savo fizinę, bet ir psichologinę savijautą. Anot Depresijos gydymo centro įkūrėjos, psichologės Aušros Mockuvienės, skaičiuojama, kad iš visų epilepsija sergančių žmonių kažkuriuo gyvenimo momentu depresija sirgs net 30–35 proc. pacientų.
„Depresiją provokuoja ne tik patys epilepsijos priepuoliai, bet ir gyvenimas su diagnoze. Be to, depresiją gali sukelti ir kai kurie vaistai, skirti epilepsijai gydyti“, – depresijos priežastis komentuoja psichologė ir papildo, jog būtent dėl galimos vaistų sąveikos sergantiems depresija ir epilepsija dažnai taikomi nemedikamentiniai gydymo metodai.
Kelias savaites trunkantis liūdesys, dirglumas ar pyktis, nuolatinis išsekimas ir nuovargio jausmas, nemiga, apetito pokyčiai (valgoma labai daug arba visai nevalgoma), sutrikusi koncentracija ar dingęs seksualinis potraukis – galimi depresijos simptomai. Juos pastebėjus, psichologė pataria nedelsiant kreiptis į gydytoją ir laikytis kelių svarbių patarimų.
- Rūpinkitės miego kokybe ir kiekybe. Nuolatinė nemiga labai išbalansuoja ir gali išprovokuoti depresiją. Sergant depresija – būtina miegoti.
- Neatsiribokite nuo žmonių. Vienas iš depresijos simptomų yra izoliacija nuo žmonių, o dėl vienatvės darosi sunkiau atsiriboti nuo savo minčių. Stenkitės praleisti laiko su žmonėmis, su kuriais malonu bendrauti.
- Stenkitės išlaikyti dominančią veiklą. Tai sunkus patarimas, nes depresija atima galimybę mėgautis, bet reikia ieškoti malonių veiklų, kurios leistų atsitraukti nuo minčių srauto.
- Domėkitės savo liga ir jos gydymo būdais. Išgirdęs diagnozę žmogus tarsi praranda savo gyvenimo kontrolę, o kai domiesi liga, jos gydymo galimybėmis – kontrolės jausmas grįžta.
- Venkite alkoholio ir narkotikų. Alkoholis gali būti ir depresijos išsivystymo priežastis, ir ligos pasekmė. Epilepsijos atveju alkoholis gali skatinti naujus priepuolius.