Hemorojus – tai nepatogi ir viena dažniausiai pasitaikančių ligų, apie kurią daugelis vengia kalbėti. Pacientai praverti gydytojų kabinetų duris ieškodami pagalbos išdrįsta tik nebeapsikentę skausmų, kurie signalizuoja apie įsisenėjusią problemą. Gydytojai ragina nelaukti, mat laiku pastebėjus šią ligą galima ją suvaldyti ir net išgydyti.
Hemorojumi dažniau serga besiskundžiantys lėtiniu vidurių užkietėjimu, turintys nutukimą, dirbantys nejudrų darbą pacientai. Jis pasižymi išangės kraujavimu, niežėjimu, išskyromis ar net hemorojinių mazgų iškritimu.
„Tai kraujagyslių, esančių tiesiosios žarnos pabaigoje, liga, kuri vystosi iš kaverninių kūnelių, atsakančių už išmatų sulaikymą. Jie prisipildo kraujo ir tampa papildomu vožtuvu tiesiojoje žarnoje. Hemorojus yra tada, kada šie kūneliai dėl įvairių priežasčių ima didėti, kraujagyslių sienelė ima plonėti, atsiranda kraujavimas“, – teigia Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės gydytojas proktologas, pilvo chirurgas doc. Paulius Žeromskas.
Vis dėlto, pasak doc. P. Žeromsko, net ir kraujavimas nėra vien tik hemorojaus specifinis simptomas. Jis gali pasireikšti esant storosios ar tiesiosios žarnos vėžiui, įplėšai ar kraujuojantiems divertikulams storojoje žarnoje. Hemorojus, kaip ir daugelis ligų, kuo anksčiau diagnozuojamas, tuo lengviau išgydomas. Tačiau pas gydytojus žmonės ateina tik pajutę skausmą, kurie, pasak gydytojo, gali signalizuoti apie daug sunkesnius susirgimus.
„Skausmas signalizuoja apie daug rimtesnes ligas. Skausmas, esant hemorojui, būdingas tik esant ūmiai ligos formai. Kai kaverniniai kūnai užsitrombuoja, susidaro krešulys ir tuomet skauda“, – tvirtina doc. P. Žeromskas.
Skiriamos keturios ligos stadijos. Pirmoji nustatoma tuomet, kai hemorojiniai mazgai yra nedaug padidėję, o pati liga gali būti net nepastebima. Esant antrajai stadijai tuštinimosi proceso metu į išorę patenka hemorojiniai mazgai, kurie vėliau savaime sugrįžta į išeinamosios angos vidų. Jeigu mazgai be pagalbos nesugrįžta, tuomet jau yra nustatoma trečioji hemorojaus stadija, o kai jau ir su pagalba jų sugrąžinti neįmanoma, nustatoma sudėtingiausia ketvirtoji stadija.
„Hemorojumi serga visų amžiaus grupių žmonės, tiek jauni, tiek vyresni. Statistiškai vyrai šia liga serga dažniau, taip pat tai gali būti paveldima; yra tekę ne kartą gydyti šeimos narius. Hemorojus gydomas priklausomai nuo stadijos: dažniausiai skiriamos žvakutės arba geriamieji venotonikai, tokie patys, kurie vartojami esant išsiplėtusioms kojų venoms, nes ligos mechanizmas yra išties panašus. Venotonikai gerina kraujotaką, stiprina kraujagysles, mažina uždegimą ir tokiu būdu mažėja hemorojaus simptomai. Na, o chirurginis gydymo būdas yra pasirenkamas tik esant pažengusiam hemorojui“, – pasakoja doc. P. Žeromskas.
Hemorojus gali būti ūminis, ir lėtinis ir tai dvi visiškai skirtingos ligos, kurių diagnostika ir gydymas iš principo skiriasi. Vis dėlto gydytojas ramina, jog tai – suvaldoma liga, kurią laiku pastebėjus galima išgydyti. Neretai pasitaiko, kad kartą pasireiškę ligos simptomai daugiau gyvenime nepasikartoja.
Kineziterapeutas Vitalijus Baronas pastebi, kad hemorojus gali varginti ir sunkumus kilnojančius arba itin didelius fizinius krūvius patiriančius sportininkus. Tačiau kur kas dažniau ligą išprovokuoja pasyvus gyvenimo būdas bei tingūs įpročiai.
„Ši liga būdingesnė dirbantiems sėdimą darbą, ypač sėdint ant itin minkšto paviršiaus. Betikslis sėdėjimas tualete taip pat gali turėti įtakos hemorojaus išsivystymui, mat tokia sėdėjimo poza sukelia slėgį apatinėje kūno dalyje“, – tikina kineziterapeutas V. Baronas.