Per dieną suaugęs žmogus turėtų išgerti apie 2 litrus vandens. Koks natūralus mineralinis vanduo tinkamiausias gerti kasdien ir į ką atkreipti dėmesį jį renkantis?
Mineralinis vanduo buteliuke – toks pat, koks šaltinyje
Natūraliu mineraliniu gali būti vadinamas tik gamtinėmis sąlygomis susidaręs požeminis vanduo, kuris pasižymi natūraliu tyrumu. Jis turi būti susiformavęs neužterštoje aplinkoje ir nuo taršos apsaugotame požeminiame vandens telkinyje, o išgaunamas – iš vieno ar daugiau natūralių arba dirbtinai atvertų šaltinių. Kuo požeminis vanduo ilgiau kontaktuoja su uolienomis, tuo daugiau jame ištirpsta mineralinių medžiagų.
„Šiuo metu Lietuvoje pripažintas šių pavadinimų natūralus mineralinis vanduo: „Akvilė“, „Birštonas“, „Birutė“, „Elite“, „Fuldataler“, „Hermis“, „Neptūnas“, „Rasa“, „Rytas“, „Tichė“, „Vaiva“, „Vytautas“, „Darida“, „Sirab“, – sako Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) Maisto skyriaus vyriausiasis specialistas Algimantas Lipnickas.
Ar produktas atitinka jam keliamus reikalavimus, nuo šių metų pradžios vertina VMVT inspektoriai. Labai svarbu, kad natūralaus mineralinio vandens gamtinės savybės išliktų nepakitusios, todėl taikomi itin griežti jo išgavimo ir paruošimo reikalavimai.
Pasak A. Lipnicko, kad vanduo būtų apsaugotas nuo mikrobiologinės taršos, iš gręžinio į specialius filtrus ir išpilstymo įrangą jis patenka neturėdamas sąlyčio su oru. Negalima natūralaus mineralinio vandens dezinfekuoti, konservuoti ar dėti į jį priedų, išskyrus anglies dvideginį. Tad išpilstytas į butelius jis išlieka toks pats, koks šaltinyje. Tiesa, gali būti iš dalies pašalinami nepatvarūs elementai (dažniausiai geležies, mangano ir sieros junginiai, arsenas), tačiau dėl to natūralaus mineralinio vandens cheminė sudėtis nepakinta. Atvirkščiai, pavyzdžiui, pašalinus tam tikrą kiekį geležies, vandens skonis tampa geresnis.
Skonį lemia mikroelementai
Renkantis natūralų mineralinį vandenį, labai svarbu atkreipti dėmesį į jo cheminę sudėtį ir mineralinių medžiagų koncentraciją. Vanduo, kuriame ištirpusių mineralinių medžiagų yra labai mažai (ne daugiau nei 50 mg/l) arba mažai (ne daugiau nei 500 mg/l), gali būti geriamas kiekvieną dieną ir dažnai. „Vandens, kuriame ištirpusių mineralinių druskų yra daugiau nei 1500 mg/l, nereikėtų vartoti kaip geriamojo vandens. Jo pakanka vienos ar dviejų stiklinių per dieną“, – pabrėžia A. Lipnickas.
Pasak specialisto, natūralaus mineralinio vandens skonio savybes, spalvą, kvapą lemia mikroelementų dalys ar jų junginiai, kurių randama apie 70, pavyzdžiui, kalcio, magnio, natrio, geležies ir kitų druskų. „Sulfatų turintį vandenį vartotojai apibūdina kaip kartoko skonio, o turintį natrio chlorido – kaip sūrų. Natūralaus mineralinio vandens skonis taip pat priklauso nuo vandens temperatūros gręžiniuose. Ten, kur temperatūra aukštesnė, vanduo turi sieros kvapą“, – paaiškina VMVT Maisto skyriaus vyriausiasis specialistas A. Lipnickas.
Draudžiama rašyti, kad mineralinis vanduo gydo
Natūralaus mineralinio vandens etiketėje turi būti išvardyti anijonai ir katijonai (medžiagos, vyraujančios šiame produkte), jų koncentracijos vertės. Taip pat turi būti nurodyta šaltinio naudojimo vieta ir šaltinio pavadinimas arba jam priklausančio gręžinio valstybinis numeris, pateikta informacija apie visus ruošimo būdus.
A. Lipnickas atkreipia dėmesį, kad etiketėse visi užrašai, kuriais natūraliam mineraliniam vandeniui priskiriamos savybės, susijusios su žmogaus ligų profilaktika, gydymu ar išgydymu, yra draudžiami. Tačiau galima pateikti įrašus, jei jie atitinka kriterijus atlikus fizikinę ir cheminę vandens analizę, pavyzdžiui: „Turi sulfatų“, „Turi chlorido“, „Turi kalcio“, „Turi magnio“, „Turi natrio“ ir kt.
Jeigu natūraliame mineraliniame vandenyje fluorido koncentracija yra didesnė kaip 1,5 mg/l, etiketėje turi būti papildomai užrašyta: „Turi fluorido daugiau kaip 1,5 mg/l: netinkamas reguliariai vartoti kūdikiams ir vaikams iki 7 m. Amžiaus.“ Ši informacija turi būti aiškiai parašyta greta natūralaus mineralinio vandens prekės aprašo.
Natūralų mineralinį vandenį patariama laikyti tokioje temperatūroje, kokią nurodo gamintojas (dažniausiai 5–25 laipsnių temperatūroje). Dar geriau – vėsioje ir būtinai apsaugotoje nuo tiesioginių saulės spindulių vietoje. Vasarą natūralaus mineralinio vandens jokiu būdu negalima laikyti automobilio salone.
Parduodamas natūralus mineralinis vanduo turi minimalų tinkamumo vartoti terminą, todėl nereikėtų jo gerti terminui pasibaigus. Mat laikui bėgant kinta jo skonio savybės, spalva, kvapas.