Užsienio reikalų ministerijoje balandžio 29 dieną pristatyti ministerijos užsakymu visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ atliktos užsienio lietuvių apklausos rezultatai. Apklausa parodė, jog užsienio lietuviai nemato kliūčių bendradarbiauti su Lietuva, absoliuti dauguma jų domisi įvykiais Lietuvoje, o šalies ekonominė situacija yra tik vienas iš veiksnių, galinčių paskatinti juos grįžti į Lietuvą.
Tyrimo rezultatus pristatydamas „Vilmorus“ direktorius Vladas Gaidys teigė, kad 72 proc. apklaustųjų nemato kliūčių bendradarbiauti su Lietuva, o lietuvybės išlaikymas užsienyje ir toliau išlieka svarbus – tai patvirtino 79 proc. respondentų. Vis dėlto Lietuvos viešajame gyvenime nurodė dalyvaujantis tik kas ketvirtas respondentas. Dažniausiai tai siejama su Lietuvoje vykstančiais renginiais ir kultūriniu gyvenimu, ryšių su tam tikra žmonių grupe palaikymu.
„Apklausa parodė, jog kas antras užsienio lietuvis puoselėja planus aktyviau prisidėti prie lietuvybės išlaikymo ir net trys ketvirtadaliai užsienio lietuvių norėtų bendradarbiauti su Lietuvos institucijomis šioje srityje. Šiuo atveju matome svarbų Lietuvos diplomatinių atstovybių ir konsulinių įstaigų vaidmenį, nes jos yra arčiausiai užsienio lietuvių, o tiesioginių ryšių palaikymas yra viena efektyviausių bendradarbiavimo formų“, – teigia užsienio reikalų viceministras Neris Germanas.
Apklausa patvirtino, jog užsienio lietuvių domėjimasis Lietuva ir toliau išlieka didelis – 89 proc. teigė stebintys įvykius ir naujienas Lietuvoje. Net 90 proc. užsienio lietuvių pagrindiniu informacijos šaltiniu įvardijo internetą, 45 proc. – socialinius tinklus. Taip pat svarbus vaidmuo tenka šeimos nariams ir draugams – taip teigė 38 proc. apklaustųjų. Lietuvišką televiziją nurodė žiūrintys 39 proc. respondentų, dažniau ji yra žiūrima internete.
Užsienio reikalų ministerija, atsižvelgdama į užsienio lietuvių poreikį bendrauti ir gauti informaciją, įsteigė socialinio tinklo „Facebook“ paskyrą „Globalus tinklas Lietuvai“.
„Šis tinklas – dar vienas įrankis Lietuvos diasporai keistis informacija, užmegzti ryšiams, pranešti apie įvairias bendruomenių iniciatyvas, dalytis sėkmės istorijomis, pasiekimais, ieškoti naudingos informacijos apie Lietuvos institucijų skelbiamas iniciatyvas“, – teigė URM Užsienio lietuvių departamento direktorė ambasadorė Gintė Damušytė.
Apklausa taip pat atskleidė, kad užsienio lietuvių apsisprendimui grįžti į Lietuvą ne mažiau nei ekonominiai aspektai svarbūs psichologinio klimato Lietuvoje pokyčiai: didesnė tolerancija ir pagarba žmogui, galimybės realizuoti savo gebėjimus.
Diskusijose dalyvavo Vytauto Didžiojo universiteto Socialinės antropologijos centro vadovas Vytis Čiubrinskas ir Viešosios politikos ir vadybos instituto tyrimų vadovas Egidijus Barcevičius, valstybės institucijų ir įvairių užsienio lietuvius vienijančių bendruomenių ir organizacijų atstovai.
Apie apklausą
Apklausa atlikta įgyvendinant „Globalios Lietuvos“ kūrimo 2011–2019 m. programą, kuria siekiama skatinti užsienio lietuvius įsitraukti į šalies gyvenimą. Programą koordinuoja Užsienio reikalų ministerija.
Kadangi užsienyje lietuviai gyvena daugybėje skirtingų šalių, norint juos pasiekti buvo naudotasi apklausos internetu būdu. Apklausos atranka buvo tikslinė, nustatant kvotas pagal emigracijos šalių grupes, t. y. daugiausia dėmesio skirta tiems kraštams, kurie statistiškai atitinka pagrindines lietuvių emigracijos kryptis. Taip pat siekta išsiaiškinti užsienio lietuvių, gyvenančių kaimyniniuose kraštuose, nuostatas.
Apklausoje iš viso dalyvavo 711 užsienio lietuvių (18 metų ir vyresni, gyvenę užsienyje ne trumpiau nei 6 mėn.). Apie 70 proc. respondentų buvo iš Europos Sąjungos šalių (daugiausia iš Jungtinės Karalystės, Belgijos, Švedijos), 30 proc. – iš kitų šalių (daugiausia iš JAV).
APKLAUSOS REZULTATŲ SANTRAUKA
Lietuvybės išlaikymas ir bendradarbiavimas su Lietuva
Apklausa parodė, kad daugumai apklaustų užsienio lietuvių kliūčių bendradarbiauti su Lietuva nėra, reikia daugiau asmeninės iniciatyvos. Taip mano 72 proc. apklaustųjų. Beveik pusė jų (42 proc.) nurodė, jog naudojasi Lietuvos institucijų teikiama informacija.
Absoliučiai daugumai užsienio lietuvių (79 proc.) yra svarbus lietuvybės išlaikymas. Asmenines pastangas siekiant išsaugoti lietuvybę daugiau nei pusė apklaustųjų sieja su lietuviškų knygų skaitymu ir lankymusi renginiuose, susijusiuose su Lietuva. Dauguma respondentų mano, kad sąlygos išlaikyti lietuvybę užsienyje per pastaruosius metus nepablogėjo, dalis įžvelgia gerėjimo tendencijas. Kas antras užsienio lietuvis puoselėja planus aktyviau prisidėti prie lietuvybės išlaikymo.
Net trys ketvirtadaliai užsienio lietuvių atsakė, kad sutiktų bendradarbiauti su Lietuvos institucijomis skatindami lietuvybės išlaikymą tarp užsienio lietuvių.
Šiek tiek mažiau nei pusė (42 proc.) respondentų, turinčių vaikų iki 18 metų amžiaus, nurodė, kad jų vaikai naudojosi lituanistinio švietimo galimybėmis. Iš jų 43 proc. nurodė, kad jų vaikai lanko arba lankė formaliojo ugdymo lietuvišką mokyklą, 48 proc. – neformaliojo lituanistinio ugdymo arba savaitgalinę mokyklą, 9 proc. lietuvių nurodė, kad jų vaikai naudojasi nuotolinio mokymo galimybėmis.
Informacijos kanalai ir domėjimasis Lietuva
Net 89 proc. užsienio lietuvių nurodė, jog domisi įvykiais Lietuvoje. Absoliuti dauguma respondentų kaip pagrindinį informacijos šaltinį įvardijo žiniasklaidos priemones, daugiausia internetą (90 proc.). Daug mažiau nurodė radiją ir televiziją, o spausdinti leidiniai tesudaro 2 proc. Kiti kanalai – socialiniai tinklai (45 proc.), šeimos nariai, draugai (38 proc.). Lietuvišką televiziją žiūri 39 proc. apklaustų lietuvių, dažniau ji yra žiūrima per internetą. Dauguma teigė esantys patenkinti lietuviškų kanalų programų kokybe, tačiau nurodė, kad trūksta teigiamos informacijos apie Lietuvos pasiekimus, mokomųjų laidų, taip pat laidų apie darbo ir karjeros galimybes Lietuvoje.
Beveik pusė respondentų teigė, jog pritartų profesionalų tinklų, pagal interesus ir profesinę sritį vienijančių įvairių sričių diasporos profesionalus, kūrimui.
Dalyvavimas Lietuvos viešajame gyvenime
Nors domėjimasis Lietuva yra didelis, tačiau Lietuvos viešajame gyvenime nurodė dalyvaujantis tik kas ketvirtas respondentas. Dažniausiai tai susiję su dalyvavimu rinkimuose, Lietuvoje vykstančiuose renginiuose ir kultūriniame gyvenime, ryšių palaikymu su tam tikra žmonių grupe.
Dauguma užsienio lietuvių mano, kad sąlygos dalyvauti Lietuvos viešajame gyvenime nepablogėjo, 19 proc. įžvelgia gerėjimo tendencijas.
Beveik pusė respondentų (45 proc.) nurodė per pastaruosius metus naudojęsi viešosiomis Lietuvos institucijų ir organizacijų paslaugomis. Dažniausiai tai asmens dokumentų išdavimas, konsulinės paslaugos. Net du trečdaliai teigė, kad jiems netrūksta viešųjų paslaugų iš Lietuvos pusės, o tie, kurie mano, jog viešųjų paslaugų trūksta, dažniausiai minėjo švietimo ir kultūros paslaugas.
Lietuvos žinomumas užsienyje
Apklausos dalyvių buvo prašoma įvertinti Lietuvos žinomumą ir patrauklumą užsienyje. Daugiau kaip pusė respondentų atsakė, kad jų gyvenamoje valstybėje Lietuvos žinomumas ir patrauklumas yra patenkinamas arba geras, 35 proc. mano, kad jis blogas. Beveik pusė nurodė, kad Lietuvos žinomumas ir patrauklumas per pastaruosius dvejus metus nepakito, šiek tiek daugiau yra manančiųjų, kad jie pagerėjo. Į klausimą, kuo patys yra prisidėję prie teigiamų pokyčių Lietuvoje, daugiausia respondentų atsakė garsinantys Lietuvą toje valstybėje, kurioje gyvena (54 proc.), rėmę likusius Lietuvoje giminaičius (44 proc.) ir padėję užmegzti ryšius tarp savo gyvenamos šalies ir Lietuvos atstovų (20 proc.).
Nuostatos dėl grįžimo į Lietuvą
Apklausa parodė, kad užsienio lietuvių apsisprendimui grįžti į Lietuvą ne mažiau nei ekonominiai aspektai svarbūs psichologinio klimato Lietuvoje pokyčiai, didesnė tolerancija ir pagarba žmogui, galimybės realizuoti savo gebėjimus (38 proc.). Kiti svarbūs veiksniai grįžti – šalies gerovės ekonominis augimas (33 proc.) ir tai, kad darbo užmokesčio dydis būtų panašus į jų gaunamą atlyginimą užsienyje (27 proc.). Taip pat gana svarbūs veiksniai yra tikėjimas, jog užtenka asmeninių pastangų, kad būtų galima pasiekti savo tikslus, įgyvendinti planus (21 proc.), ir darbdavių požiūrio į žmogų pokyčiai (17 proc.).