Vasario 26-osios rytą visi – važiuosti ir pėsti, sotūs ir alkani, maži ir dideli – patraukė Naisių link. Vietos bendruomenė su rėmėjais ir pagalbininkais kvietė į Didžiųjų Užgavėnių siautulį. Ryto vėjas bei sniegas žadėjo tikrą žiemos ir besiartinančio pavasario kovą, bet šventės dalyvių tai neišgąsdino: į Naisių stadioną rinkosi blynkepių komandos, persirengėliai, šventinės mugės prekeiviai, žiūrovai.
Tie, kurie atvyko be kaukių, buvo laukiami „Naisių vasaros“ teatro ir bendruomenės kultūros rūmuose veikiančiose kaukių dirbtuvėse. Naisių mokyklos dailės ir technologijų mokytoja Rima Šimkuvienė su pagalbininkais padėjo pasigaminti pageidaujamą Užgavėnių kaukę. Ypač mielai tai darė mažieji šventės dalyviai ir jų tėveliai. Vėliau kultūros rūmų salėje medinių Užgavėnių kaukių drožybos meną demonstravo skulptorius Jonas Vaicekauskas.
Didysis Užgavėnių sujudimas ir šurmulys prasidėjo vidudienį. Vos blynkepių komandos užkūrė ugnį ir pradėjo kepti pirmuosius blynus, vėjas tuoj pat dūmų bei gardžiausių blynų kvapus paskleidė visoje renginio teritorijoje. Kepėjai iki paskutinio aliejaus lašo rungėsi blynų, kuriuos skanavo išalkę žiūrovai, kepimo varžybose. Sugebėjimus, išmonę jiems teko demonstruoti ir puošiant savo kiemelius bei šmaikščiai ir išradingai bendraujant su blynų ragautojais, kurie, laukdami savojo blyno, kantriai stovėjo eilėse.
Kad žiūrovai nesušaltų, Naisių mokyklos kūno kultūros mokytojas Albinas Klumbys su gausiu būriu jam talkinančių savanorių kvietė pamiklinti kojeles ir rankeles sportinėse varžybose, žaidimuose. Vieni vaikščiojo kojūkais, antri traukė virvę, treti dvitraukiais pjūklais pjovė malkas. O kur dar supimasis tradicinėmis medinėmis sūpynėmis, šokinėjimas maišuose, važinėjimas rogėmis pavirtusiais didmaišiais, puodynių daužymas užrištomis akimis ir kitos linksmybės.
Atskirai įrengtoje teritorijoje buvo galima pajodinėti R. Karbauskio žirgyno žemaitukais. Kitoje vietoje savo augintinius pristatė alpakų ūkio šeimininkai.
Užgavėnės neįsivaizduojamos be muzikos, todėl šventinėje scenoje koncertavo ir kartu dainuoti, šokti ar bent patrepsėti kvietė net trys kolektyvai. Pradėti muzikinę programą velniu virtęs renginio vedėjas Dovydas Petkus pakvietė apeiginio folkloro ansamblį „Rėda“. Susirinkusiems kolektyvas priminė Užgavėnių tradicijas ir atliko šiai šventei skirtas dainas. Po jų linksmai muzikavo pašėlę „Šeduvos bernai“, o baigėsi šventė kartu su šiauliečių grupe „Kitava“.
Žiemą gerokai pavarinėjus ir kailį jai išvanojus, atėjo metas didžiausiai ir pačiai svarbiausiai Lašininio ir Kanapinio dvikovai. Labai stengėsi ir liejo prakaitą Lašininis, bet ir šiais metais sripresnis buvo Kanapinis. Kad žiema tikrai iškeliautų iš visų kiemų, šios kovos būtų maža. Paskutinis akcentas – Morės deginimas. Nuo seno tikima, kad atsisveikinant su šia pamėkle turi pasibaigti ne tik žiema, bet ir visos metų bėdos bei rūpesčiai.
Šios Didžiosios Užgavėnės Naisiuose surengtos jau trečiąjį kartą. Šventės šurmulyje ir vėl labai svarbios buvo blynkepių komandos. Jų blynus bei kūrybingumą atsakingai vertino „Blynų kaštavojimo komisija“. Ji kartu su Naisių bendruomenės pirmininke Rita Žukauskiene įteikė apdovanojimus. Geriausia šiųmete komanda tapo Naisių moterų klubo „Austėja“ kolektyvas, susibūręs į „Nuotakų turgų“. Originaliausius blynus kepė Gruzdžių bibliotekos darbuotojai, storiausius – Naisių mokyklos mokytojai ir mokiniai. Skaniausiais blynais vaišino ir pati dainingiausia buvo Micaičių kaimo bendruomenė. Naisių žemės ūkio bendrovė apdovanota už gražiausius („čirvinius“) blynus bei gražiausiai įrengtą kiemelį. Pati šauniausia ir didžiausius blynus kepusi komanda – Naisių moterų kūrybos studija „Ieva“.
Užgavėnes organizavusi asociacija „Naisių bendruomenė“ dėkoja šventės globėjui LR Seimo nariui Ramūnas Karbauskiui. Šventę surengti padėjo gausus būrys draugų, rėmėjų, savanorių. Kiekvieno pagalba bei indėlis buvo labai svarbus ir reikalingas.
Alina Šalavėjienė
Vytauto Šalavėjaus nuotraukos