Prisiminti tai, kas nepelnytai pamiršta, – toks buvo vakaro, vykusio vieną iš paskutinių birželio penktadienių Balzeko lietuvių kultūros muziejuje JAV, motyvas. Renginio viešnios – šiuo metu JAV gyvenanti ir šioje šalyje vokalo studijas baigusi solistė Miglė Žaliukaitė (mecosopranas) ir pianistė iš Lietuvos, muzikos ir teatro akademijos docentė, daugybės tarptautinių konkursų laureatė Eglė Perkumaitė.
Muziejuje surengto koncerto metu skambėjo kompozitorių Balio Dvariono, Vytauto Klovos, Antano Belazaro, Konstancijos Brundzaitės, Mikalojaus Konstantino Čiurlionio, Konrado Kavecko ir kitų kompozitorių dainos bei arijos iš operų (Miko Petrausko „Birutė“ ir V. Klovos „Pilėnai“). Atlikėjos pristatė neseniai išleistą savo albumą ,,Forgotten Lithuanian Songs and Arias“. Jo atsiradimą finansavo „Lithuanian Heritage Society of Rochester“.
M. Žaliukaitė pasakojo, kad mintis įdainuoti šias dainas kilo netikėtai. Gyvendama Ročesteryje, ji giedodavo bažnyčioje lietuviškose šv. Mišiose. Tos bažnyčios vargonininkas turi didelį lietuviškos muzikos natų archyvą.
„Kartą įlindau pas jį į rūsį pasiieškoti natų. Pagalvojau, surasiu ką nors sau, nereikės pirkti. Ir tuomet pamačiau, kad tame rūsyje yra man negirdėtų ir nematytų lietuviškų dainų, arijų. Norėjau tų kūrinių pasiklausyti, tačiau internete niekur jų neradau. Pagailo, kad tos muzikos niekas neliečia“, – prisiminė dainininkė.
Anglų, italų, vokiečių kalbas mokanti M. Žaliukaitė prisipažino, kad dainuojant gimtąja kalba ją apima ypatingas jausmas. Todėl norisi daugiau dainuoti lietuviškai. „Pirmoji arija, kurią susiradau tame rūsyje ir pasiėmiau, buvo „Mirtos arija“ iš V. Klovos ,,Pilėnų“. Ta arija mane „griebė“ ir nebepaleido. Tuomet ir kilo idėja: kodėl nesusiradus daugiau dainų ir jų neįrašius?“ – pasakojo muzikė. Ji sako norėjusi, kad šie nuostabūs kūriniai ne dūlėtų lentynose, o būtų klausomi. Kad kas nors panorėjęs šias dainas galėtų susirasti internete ir jų pasiklausyti.
Nuo šios idėjos iki albumo įrašymo praėjo keleri metai. Miglei reikėjo žmogaus, kuris galėtų akompanuoti. Ji Lietuvoje susirado E. Perkumaitę, savo pirmąją mokytoją. Ši muzikantė dar šešiametę M. Žaliukaitę, mažąją ,,Liepaičių“ choristę, mokė skambinti pianinu. Moterys susitiko ir sėkmingai įgyvendino pridulkėjusiame rūsyje gimusią idėją.
Miglė įsitikinusi: reikia saugoti ir skleisti lietuvišką muziką. Atlikėja pasakojo, kad net didžiosiose konservatorijose, kuriose jai teko studijuoti vokalą, dažniausiai nieko nebūdavo girdėta apie lietuvių kompozitorių kūrinius. Daugelis dėstytojų nustebdavo išgirdę, kad Lietuvoje yra kompozitorių. Tačiau, pasiklausę kūrinių, amerikiečiai muzikos specialistai imdavo domėtis, kur būtų galima gauti jų natų.
„Reikia saugoti, atkapstyti, įrašyti ir skleisti lietuvių kompozitorių dainas ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje, kur populiarumo sulaukė prancūziškos, vokiškos dainos. Neabejoju, kad ir lietuviškai muzikai čia irgi yra vietos“, – įsitikinusi M. Žaliukaitė.
Dabar dviejų profesionalių atlikėjų – M. Žaliukaitės ir E. Perkumaitės duetas įvairiose JAV lietuvių bendruomenėse pristato savo albumą. O į pristatymus susirinkusiems klausytojams suteikiama proga pasiklausyti nepelnytai primirštos, nuostabios lietuviškos vokalinės muzikos.
Teksto ir nuotraukų autorė Virginija Petrauskienė