Close Menu
  • Pradinis
  • Naujienos
    • Emigrantai – Lietuvos dalis
    • Ne didmiesčių gyvenimas
    • Aktyvios bendruomenės – Lietuvos stiprybė
    • Lietuvos jaunimas
    • Kultūra
    • Baltiški papročiai šiuolaikiniame pasaulyje
    • Mokslas ir švietimas
    • Karjera
    • Aktualijos
    • Teisė
  • Žmonės
  • Lietuviai svetur
  • Nuomonė
  • Laisvalaikis
    • Kūrybos podiumas
    • Kelionės
    • Kūrybos kampelis
    • Grožis ir mada
    • Kinas, muzika, TV
    • Renginiai, pramogos
    • Knygos
    • Sportas
    • Lietuvos kampeliai
    • Patarimai
  • Namai
    • Šeima ir sveikata
    • Laikas Sau
    • Mūsų augintiniai
    • Augalų pasaulis
    • Receptai
    • Interjeras
Facebook Instagram
Facebook Instagram
Žurnalas Lietuvė
  • Pradinis
  • Naujienos
    • Emigrantai – Lietuvos dalis
    • Ne didmiesčių gyvenimas
    • Aktyvios bendruomenės – Lietuvos stiprybė
    • Lietuvos jaunimas
    • Kultūra
    • Baltiški papročiai šiuolaikiniame pasaulyje
    • Mokslas ir švietimas
    • Karjera
    • Aktualijos
    • Teisė
  • Žmonės
  • Lietuviai svetur
  • Nuomonė
  • Laisvalaikis
    • Kūrybos podiumas
    • Kelionės
    • Kūrybos kampelis
    • Grožis ir mada
    • Kinas, muzika, TV
    • Renginiai, pramogos
    • Knygos
    • Sportas
    • Lietuvos kampeliai
    • Patarimai
  • Namai
    • Šeima ir sveikata
    • Laikas Sau
    • Mūsų augintiniai
    • Augalų pasaulis
    • Receptai
    • Interjeras
Žurnalas
Žurnalas Lietuvė
Žurnalas
Šiuo metu esate:Pradžia»Lietuviai svetur»Idėja atgaivinti lietuviškas dainas gimė sename rūsyje
Lietuviai svetur

Idėja atgaivinti lietuviškas dainas gimė sename rūsyje

Komentarų: 03 Min Skaityti
Facebook Twitter Pinterest Telegram LinkedIn Tumblr El. paštas Reddit
Dalintis
Facebook Twitter LinkedIn Pinterest WhatsApp El. paštas

Prisiminti tai, kas nepelnytai pamiršta, – toks buvo vakaro, vykusio vieną iš paskutinių birželio penktadienių Balzeko lietuvių kultūros muziejuje JAV, motyvas. Renginio viešnios – šiuo metu JAV gyvenanti ir šioje šalyje vokalo studijas baigusi solistė Miglė Žaliukaitė (mecosopranas) ir pianistė iš Lietuvos, muzikos ir teatro akademijos docentė, daugybės tarptautinių konkursų laureatė Eglė Perkumaitė.

Muziejuje surengto koncerto metu skambėjo kompozitorių Balio Dvariono, Vytauto Klovos, Antano Belazaro, Konstancijos Brundzaitės, Mikalojaus Konstantino Čiurlionio, Konrado Kavecko ir kitų kompozitorių dainos bei arijos iš operų (Miko Petrausko „Birutė“ ir V. Klovos „Pilėnai“). Atlikėjos pristatė neseniai išleistą savo albumą ,,Forgotten Lithuanian Songs and Arias“. Jo atsiradimą finansavo „Lithuanian Heritage Society of Rochester“.

M. Žaliukaitė pasakojo, kad mintis įdainuoti šias dainas kilo netikėtai. Gyvendama Ročesteryje, ji giedodavo bažnyčioje lietuviškose šv. Mišiose. Tos bažnyčios vargonininkas turi didelį lietuviškos muzikos natų archyvą.

„Kartą įlindau pas jį į rūsį pasiieškoti natų. Pagalvojau, surasiu ką nors sau, nereikės pirkti. Ir tuomet pamačiau, kad tame rūsyje yra man negirdėtų ir nematytų lietuviškų dainų, arijų. Norėjau tų kūrinių pasiklausyti, tačiau internete niekur jų neradau. Pagailo, kad tos muzikos niekas neliečia“, – prisiminė dainininkė.

Anglų, italų, vokiečių kalbas mokanti M. Žaliukaitė prisipažino, kad dainuojant gimtąja kalba ją apima ypatingas jausmas. Todėl norisi daugiau dainuoti lietuviškai. „Pirmoji arija, kurią susiradau tame rūsyje ir pasiėmiau, buvo „Mirtos arija“ iš V. Klovos ,,Pilėnų“. Ta arija mane „griebė“ ir nebepaleido. Tuomet ir kilo idėja: kodėl nesusiradus daugiau dainų ir jų neįrašius?“ – pasakojo muzikė. Ji sako norėjusi, kad šie nuostabūs kūriniai ne dūlėtų lentynose, o būtų klausomi. Kad kas nors panorėjęs šias dainas galėtų susirasti internete ir jų pasiklausyti.

Nuo šios idėjos iki albumo įrašymo praėjo keleri metai. Miglei reikėjo žmogaus, kuris galėtų akompanuoti. Ji Lietuvoje susirado E. Perkumaitę, savo pirmąją mokytoją. Ši muzikantė dar šešiametę  M. Žaliukaitę, mažąją ,,Liepaičių“ choristę, mokė skambinti pianinu. Moterys susitiko ir sėkmingai įgyvendino pridulkėjusiame rūsyje gimusią idėją.

Miglė įsitikinusi: reikia saugoti ir skleisti lietuvišką muziką. Atlikėja pasakojo, kad net didžiosiose konservatorijose, kuriose jai teko studijuoti vokalą, dažniausiai nieko nebūdavo girdėta apie lietuvių kompozitorių kūrinius. Daugelis dėstytojų nustebdavo išgirdę, kad Lietuvoje yra kompozitorių. Tačiau, pasiklausę kūrinių, amerikiečiai muzikos specialistai imdavo domėtis, kur būtų galima gauti jų natų.

„Reikia saugoti, atkapstyti, įrašyti ir skleisti lietuvių kompozitorių dainas ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje, kur populiarumo sulaukė prancūziškos, vokiškos dainos. Neabejoju, kad ir lietuviškai muzikai čia irgi yra vietos“, – įsitikinusi M. Žaliukaitė.

Dabar dviejų profesionalių atlikėjų – M. Žaliukaitės ir E. Perkumaitės duetas įvairiose JAV lietuvių bendruomenėse pristato savo albumą. O į pristatymus susirinkusiems klausytojams suteikiama proga pasiklausyti nepelnytai primirštos, nuostabios lietuviškos vokalinės muzikos.

Teksto ir nuotraukų autorė Virginija Petrauskienė

FacebookTweetPin
Dalintis. Facebook Twitter Pinterest LinkedIn Reddit WhatsApp Telegram El. paštas
Ankstesnis straipsnisTarptautinio Chaimo Frenkelio vilos vasaros festivalio atidarymas subūrė Šiaulių bendruomenę
Kitas straipsnis Šiauliuose pristatytos archeologinių, tautinių kostiumų ir modernių drabužių su tautiniais motyvais kolekcijos

Susiję straipsniai

Bostono mokyklos šokėjų vadovė: „Klasėje laviname protą, o šokių salėje – širdį”

17 balandžio, 2026

Šokio suburti: lituanistinių mokyklų grupės ruošiasi šventei Čikagoje

17 balandžio, 2026

Vilniaus „Huracán Coffee“ – geriausi kavos skrudintojai pasaulyje

16 balandžio, 2026
Palikite komentarą Cancel Reply

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.

El. paštas

inekta@gmail.com

Pastaba
Mūsų Turinyje gali būti nuorodų į trečiųjų šalių turinį, trečiųjų šalių šaltinius, ar reklamos užsakovų turinį, už kurį mes neprisiimsime jokios atsakomybės. Nuoroda iš mūsų Turinio ar su Turiniu susijusių kitų Paslaugų į Trečiųjų šalių susietą turinį nereiškia, kad mes pritariame tokiam turiniui. Trečiųjų šalių tinklapiuose gali būti informacijos, su kuria mes nesutinkame, taip pat žalingos informacijos. Mes neteikiame jokių garantijų ar pareiškimų dėl Trečiųjų šalių susieto turinio. Už visą informaciją, kurią galite pasiekti per nuorodas į kitus tinklapius, atsako tik tie, kas pateikė tą turinį, ir jūs naršote ar naudojatės tokiu turiniu išimtinai savo rizika.
Nuorodos

lietuve.lt

 

© 2026 Žurnalas Lietuvė.
  • Apie mus
  • Reklama
  • Kontaktai

Įveskite aukščiau ir paspauskite Enter, kad ieškotumėte. Norėdami atšaukti, paspauskite Esc.