Pradinis / KARJERA / Ieškodamos naujų rinkų Lietuvos įmonės griebiasi kredito draudimo

Ieškodamos naujų rinkų Lietuvos įmonės griebiasi kredito draudimo

Draudimo brokerio „Aon Baltic“ vertinimu, didėjantis neapibrėžtumas pasaulio ekonomikoje skatina Lietuvos įmones aktyviau drausti savo prekybinius ryšius. Augantį susidomėjimą kredito draudimu ekspertai aiškina ekonomikos lėtėjimu, recesijos baime, taip pat būtinybe ieškoti naujų verslo partnerių nutraukus veiklą Rusijoje ir Baltarusijoje. Vidurio ir Rytų Europoje (VRE) prognozuojant sparčiausiai augsiantį bankrotų skaičių, kredito draudimu aktyviausiai domisi smulkios ir vidutinės įmonės, veikiančios transporto, statybos ir gamybos srityse.

Darius Klemka, „Aon Baltic“ kredito rizikos vadovas

Lietuvos banko (LB) duomenimis, šiemet I pusm. sudarytų kredito draudimo sutarčių skaičius per draudimo tarpininkus augo beveik 50 proc.: nuo 129 pernai iki 187 šiemet. Tiesa, „Aon Baltic“ kredito draudimo vadovas Darius Klemka pastebi, kad ši statistika ne visai tiksliai atspindi rinkos augimą, nes tokios sutartys dažnai sudaromos keleriems metams, o tarpininkų ataskaitose jos paprastai parodomos tik pirmaisiais metais. Būtent šiemet yra nemažai besibaigiančių ilgamečių kredito draudimo sutarčių, kurios vėl pratęsiamos 2 ar daugiau metų. „Aon Baltic“ vidinė statistika rodo, kad realus naujai sudaromų kreditų draudimo sutarčių skaičiaus augimas siekia apie 15 proc. – tai yra ženkliai daugiau, palyginti su pastaraisiais metais matomu nuosaikiu 5 proc. augimu. D. Klemkos teigimu, dalis įmonių kredito draudimu aktyviau naudojasi ne tik drausdamosi tiesiogiai, bet ir pasirinkdamos draudimą per faktoringo įmones, kuriose kredito draudimas derinamas kartu su finansavimu.

Ekonominis neapibrėžtumas didina kredito draudimo apimtis

Lietuvoje aktyviausiai veikiančios kredito draudimo įmonės „Coface“ duomenimis, šiemet I pusm. buvo pasirašyta įmokų beveik 30 proc. daugiau, o jų sumos išaugo nuo 2,96 mln. Eur pernai iki 3,8 mln. Eur šiemet. O visame pasaulyje šios bendrovės įmokos šių metų I pusm. augo 14,6 proc.

„Kiekvienos ekonomikos krizės metu pastebime aktyvesnį įmonių norą apdrausti savo investicijas ir užsitikrinti, kad už pristatytas prekes ar suteiktas paslaugas būtų sumokėta. Šiemet, kai neapibrėžtumas pasaulio ekonomikoje padidėjo ypač stipriai, susidomėjimas kredito draudimu išaugo labai pastebimai, – teigia Darius Klemka. – Vos spėjusioms prisitaikyti prie darbo pandemijos sąlygomis, verslo įmonėms teko atremti naujus iššūkius ir prisijungti prie sankcijų Rusijos bei Baltarusijos bendrovėms. Be to, situaciją sunkina vyriausybių vykdoma griežtesnė pinigų politika, besitęsiantis karas Ukrainoje ir smarkiai išaugusios energijos bei žaliavų kainos.“

„Aon Baltic“ atstovo teigimu, labiausiai kredito draudimu domisi eksportuojančios bendrovės, kurioms tenka ieškoti naujų rinkų ir verslo partnerių po to, kai jos nutraukė veiklą Rusijoje ir Baltarusijoje. Siekdamos užsitikrinti naujų verslo partnerių atsiskaitymus laiku, Lietuvos įmonės kreipiasi dėl prekinio kredito draudimo.

Šiemet nemokumo atvejų gali daugėti iki 10 proc., kitais metais – iki 14 proc. 

D. Klemka taip pat pastebi, kad 2021 m. kredito draudikai įveikė COVID-19 krizę ir pasiekė gerų finansinių rezultatų, kuriems įtakos turėjo padidėjusios įmokos ir mažesni bankrotų skaičiai, nulemti šalių vyriausybių paramos priemonių. Tačiau šiemet smarkiai išaugusi geopolitinė įtampa kartu su energijos ir žaliavų kainų augimu, taip pat augančia infliacija darys didelį spaudimą įmonių apyvartiniam kapitalui ir pelno maržoms. Po dvejus metus trukusio bankrotų skaičiaus mažėjimo prognozuojama, kad 2022 m. pasaulinis verslo nemokumas padidės 10 proc., o 2023 m. – net 14 proc. ir priartės prie ikipandeminio lygio. „Allianz Research“ vertinimu, palyginti su priešpandeminiais 2019 m., didžiausias bankrotų skaičiaus augimas – iki 30 proc. – prognozuojamas būtent Vidurio ir Rytų Europoje.

Absoliuti dauguma pramonės sektorių VRE regione priklauso didesnės nemokumo rizikos grupėms

„Coface Baltics“ komercijos vadovas Tomas Miliūnas pastebi, kad šiemet kredito draudimo poreikis labiausiai augo tarp naujų eksporto rinkų ieškančių smulkių ir vidutinio dydžio įmonių. Tarp jų daugiausia buvo krovininio kelių transporto, statybos bei gamybos bendrovių.

„Prekybos ryšiai eksporto rinkose vis aktyviau plėtojami ne avansinio mokėjimo pagrindu, o pasitelkiant prekinio kredito draudimą. Tokio principo taikymas leidžia nuodugniau ištirti verslo partnerio finansinę būklę ir patikimumą, taip pat užsitikrinti lėšų atgavimą tuo atveju, jei jis taptų nemokus“, – aiškina T. Miliūnas.

Šiemet birželio pabaigoje „Coface“ pristatytame naujausiame nemokumo tyrime „Barometer Q2“ buvo įvardyta, kad iš 13 pramonės sektorių vienintelis farmacijos sektorius Vidurio ir Rytų Europoje vertinamas kaip turintis žemą riziką. Vidutinei rizikos grupei priskiriami žemės ūkio, energetikos, informacinių ir ryšio technologijų (IRT), taip pat popieriaus ir mažmeninės prekybos sektoriai. Penkių sektorių vertinimai pabloginti, todėl nuo šiol chemijos, metalo ir medienos sektoriai išskiriami kaip turintys aukštą riziką, o transporto, statybos, taip pat tekstilės ir drabužių pramonės priskirtos prie aukščiausios rizikos grupės.

Nors kredito draudimu aktyviausiai naudojasi transporto, statybinėmis medžiagomis prekiaujančios ir gamybinės įmonės, susidomėjimas šia paslauga auga ir tarp kitų įmonių, kurios prekiauja ar teikia paslaugas su mokėjimo atidėjimu tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. D. Klemka pastebi, kad kredito draudimas leidžia ne tik apsisaugoti nuo blogų skolų, bet ir efektyviai drausminti pirkėjus bei skatinti juos susimokėti laiku.

PALIKTI KOMENTARĄ

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.

Rekomenduojami video:

Taip pat skaitykite:

Scroll To Top