„Kultūra – tai koncentruota visuomenės civilizacinė patirtis, išsaugota tam tikromis priemonėmis ir galinti toliau vystyti šią visuomenę, motyvuoti žmones pereiti nuo barbariškumo prie žmoniškumo. Rusijos kultūra šiuo metu demonstruoja didžiausią savo defektą: ji ne tik neužkerta kelio žiaurumams, bet, priešingai, atkuria laukinio, barbariško elgesio modelį. Nuotraukose matome, kaip veikia „didžioji rusų kultūra“, – Vytauto Didžiojo universitete (VDU) penktadienį pristatydamas fotografijų parodą „Karo geometrija“ kalbėjo ukrainiečių fotografas Oleksandras Zakleckis. Parodos atidarymas buvo Europos kultūros parlamento (EKP) 20-osios sesijos ir „Kauno – Europos kultūros sostinės 2022“ programos dalis. Tai pirmas kartas, kai EKP sesija buvo surengta Baltijos šalyse.
Indrė Baltakytės nuotraukos 
O. Zakleckio parodoje eksponuojamos fotografijos, kuriose – Rusijos vykdomo karo nusiaubta Ukraina. Pasak fotografo, šiuo metu naikinama ne tik jo gimtoji šalis, bet ir jos kultūra. „Rusai pirmiausia bando sunaikinti ukrainiečių tapatybę, o tapatybė – tai kultūra. Dramos teatras Mariupolyje buvo visiškai sunaikintas, tačiau tai – tik vienas objektas. Kai kuriuose miestuose buvo sunaikinta visa kultūros infrastruktūra. Laisvai samdomiems darbuotojams Ukrainos kūrybiniame sektoriuje dabar – sunkus metas. Todėl prašau palaikyti programas, skirtas ukrainiečių menininkams ir kultūros veikėjams. Turime sugalvoti, kaip su tuo susidoroti“, – sakė menininkas, prisijungęs prie Europos kultūros parlamento. O. Zakleckio parodos atidaryme Kaune dalyvavo ir Nobelio literatūros premijai nominuotas ukrainiečių rašytojas Serhijus Žadanas.
Skiria dėmesio demokratijai, daugiakultūriškumui ir imigracijai
Europos kultūros parlamentas yra nevyriausybinė organizacija, siekianti užtikrinti, kad menininkų balsas būtų girdimas, ir skatinti dialogą tarp menininkų ir kitų kūrybingų žmonių. Iš viso jį sudaro apie 160 narių iš 43 valstybių: nepriklausomi menininkai, rašytojai, muzikantai, istorikai, filosofai, dizaineriai ir kitų kultūros sričių atstovai iš D. Britanijos, Švedijos, Graikijos, Airijos, Nyderlandų ir kitų Europos šalių. Šiemet prie parlamento prisijungė dar 8 nariai, tarp jų – 4 lietuviai ir 2 ukrainiečiai.
„Siekiame priminti europiečiams, kad kultūra yra visuomenės ir mūsų ateities šerdis. Diskutuojame apie demokratiją, žiniasklaidos, kultūros veikėjų vaidmenį visuomenėje, politikoje, taip pat apie aktualijas, tokias kaip daugiakultūriškumas, imigracija ir t. t. Šiemet skiriame dėmesio karo pasekmėms universitetams ir kitiems kultūros lauko atstovams“, – apie parlamento veiklas pasakojo EKP generalinis sekretorius K. E. Norrmanas, kuriam VDU suteikė garbės daktaro vardą.
Kultūra – pasipriešinimo ir paguodos šaltinis
„Džiaugiuosi jus visus sveikindamas Vytauto Didžiojo universitete, kuris šiais metais mini šimto metų jubiliejų. VDU puoselėja EKP keliamą tikslą – išlaikyti pagarbų ir laisvą tarpusavio supratimą įvairiapusėje kultūrinėje erdvėje. Šią misiją įgyvendinti padės ir naujieji EKP nariai“, – sakė VDU rektorius prof. Juozas Augutis, sveikindamas EKP sesijos dalyvius VDU didžiojoje salėje.
Viena iš naujųjų EKP narių, VDU Menų fakulteto dekanė ir „Kauno – Europos kultūros sostinės 2022“ Tarybos pirmininkė prof. Jurgita Staniškytė tikina, jog kultūros svarba yra nenuginčijama – tai yra žmonių pasipriešinimo, europietiškos tapatybės šaltinis, kurį praradę susidurtume su tragedijomis.
„Pandemijos ir karo metu kultūra yra paguodos ir eskapizmo šaltinis. Žmonės nori pabėgti nuo žiaurių realijų ir ieško kultūros. Tiek EKP, tiek VDU ir „Kaunui – Europos kultūros sostinei“ labai svarbu, kad kultūra būtų sugrąžinta į darbotvarkę, kad kultūrai, jos institucijoms ir menininkams būtų atstovaujama“, – pabrėžė prof. J. Staniškytė.
Ieško būdų padėti Ukrainos menininkams
EKP sesijos renginyje kalbėjo ir LR kultūros ministras Simonas Kairys – jis pabrėžė, jog Kaunui itin reikšminga tapti pirmuoju Baltijos šalių miestu, kuriame vyksta Europos kultūros parlamento sesija, tačiau svarbu ir nepamiršti konteksto – Ukrainoje vykstančio karo.
„Kai kalbame apie dabar dirbančius menininkus, privalome kalbėti ir apie karą. Nes karas Ukrainoje pakeitė viską. Ukrainos menininkai šiandien demonstruoja ne tik savo tvirtybę ir pasipriešinimą, bet ir kultūrinės diplomatijos galią. Jie gina ne tik laisvės sodą, bet ir visų Europos vertybių sodą“, – pažymėjo ministras.
Europos kultūros parlamentas pripažįsta, kad, vykstant karui, kaip niekad svarbu atverti daugiau galimybių ukrainiečių menininkams. „Šiemet ieškome būdų vystyti ryšius su ukrainiečių menininkais, kaip juos paremti. Norime pakviesti juos dalyvauti Lietuvos, Baltijos šalių ir Europos kultūrinėje rinkoje. Lietuvoje dažnai pamirštame, kad kultūra yra vienas iš svarbiausių Europos pasiekimų“, – kalbėjo EKP narys, filosofas, VDU profesorius Gintautas Mažeikis.
Nauju Europos kultūros parlamento nariu tapęs LR Seimo Kultūros komiteto pirmininkas Vytautas Juozapaitis savo kalboje taip pat akcentavo būtinybę palaikyti Ukrainos menininkus. „Didvyriški Ukrainos žmonės vis dar kovoja – ir ne tik jėga. Aukščiausio meistriškumo menininkai ukrainiečiai rengia pasirodymus tiek Lietuvoje, tiek daugelyje prestižinių Europos erdvių. Ukrainiečių kūrybingumas, optimizmas ir tikėjimas savo pergale nepalieka jokios abejonės, kad gėris triumfuos prieš blogį“, – sakė V. Juozapaitis, išreiškęs viltį, kad diskusijos Kaune padės rasti naujus sprendimus ir iniciatyvas, skirtas kultūrai palaikyti Europoje.
EKP prezidentas Päras Stenbäckas pasveikino „Kauną – Europos kultūros sostinę“ ir padėkojo VDU už šiltą priėmimą. Savo kalboje prezidentas paragino kultūros atstovus garsiai prieštarauti agresijai.
„Galite sakyti, kad tokia maža ir idealistinė organizacija kaip EKP turi mažai įtakos Europos reikalams. Tačiau mes priklausome didesniam ir nuolat augančiam pilietinių organizacijų tinklui, kuris kryptingai vienija Europos tautas“, – akcentavo P. Stenbäckas.
Pristatė „Kauno 2022“ veiklas
Renginio Kaune metu buvo surengtas „Kauno – Europos kultūros sostinės 2022“ veiklų pristatymas. Įspūdingą renginių, iniciatyvų, projektų, parodų programą pristatė „Kauno 2022“ vadovė Virginija Vitkienė, taip pat prisijungusi prie EKP. Anot jos, iš viso šiemet buvo surengta net 1,5 tūkst. renginių, tarp jų – intelektualiu karnavalu vadinamas „Fluxus“ festivalis, geriausiu jaunimo festivaliu Baltijos šalyse šiemet išrinkta „Audra“, Yoko Ono paroda, Marinos Abramovič paskaita, artėjantis Litvakų kultūros forumas ir nesuskaičiuojama gausybė kitų renginių Kaune ir Kauno apskrityje.
„Kauno 2022“ programą uždarys renginys „Sutartis“, kuriame aidės opera, elektronika, džiazas ir čiurlioniški motyvai, o iš viso pasirodymą surengs daugiau nei 150 atlikėjų, aktorių ir šokėjų. Pasak V. Vitkienės, užbaigiant Europos kultūros metus, dėmesio bus skirta ir Ukrainai.
„Mes jaučiame Ukrainą savo kraujyje, nes esame to paties likimo šalis. Ir mes puikiai žinome, ką tai reiškia, turėdami savas asmeniškas istorijas. Laimei, mums šios istorijos pasibaigė 1990 m., o Ukraina turi kovoti už savo vertybes dabar. Todėl ačiū jums, ukrainiečiai“, – dėkodama Ukrainos žmonėms kalbėjo „Kauno 2022“ vadovė.
Naujais Europos kultūros parlamento nariais tapo LR Seimo Kultūros komiteto pirmininkas Vytautas Juozapaitis, VDU Menų fakulteto dekanė, „Kauno – Europos kultūros sostinės 2022“ Tarybos pirmininkė prof. Jurgita Staniškytė, pianistas, VDU Muzikos akademijos lekt. Rimantas Vingras ir „Kauno 2022“ vadovė Virginija Vitkienė.
Europos kultūros parlamento 20-oji sesija vyko Vytauto Didžiojo universitete (VDU) ir „Kauno Europos kultūros sostinės 2022“ patalpose rugsėjo 8–11 d. Renginys buvo „Kauno – Europos kultūros sostinės 2022“ programos dalis.