Rugpjūčio 13 d. Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius surengė pasitarimą dėl Rusijos ekonominių sankcijų poveikio verslui, darbo rinkai ir nuostolių sumažinimo plano gairių. Susitikime dalyvavo suinteresuotų ministerijų vadovai, Veterinarijos tarnybos, Žemės ūkio rūmų, Pieno gamintojų asociacijos, daržovių augintojų asociacijos, maistininkų profesinės sąjungos, mėsos ir pieno gamintojai, perdirbimo įmonių atstovai ir didžiųjų prekybos centrų vadovai.
Susitikime aptarta susidariusi situacija rinkoje dėl Rusijos taikomo embargo lietuviškai produkcijai. Pasak Ministro Pirmininko, per pirmąjį šių metų pusmetį sumažėjęs lietuviškų prekių eksportas į Rusiją parodė, kad šalies gamintojai persiorientuoja į kitas rinkas, tad Rusijos rinkos uždarymas jų itin skaudžiai paveikti neturėtų, bet kai kam nuostolių išvengti nepavyks, todėl ieškoma galimybių, kaip juos sumažinti.
„Kitą savaitę Vyriausybės posėdyje bus priimtas veiksmų planas. Iš galimų priemonių galiu paminėti rinkų diversifikavimą, intervencinį pirkimą. Taip pat Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai pavesta peržiūrėti programas, leidžiančias finansuoti darbo vietų išsaugojimą, skiriant lėšų įmonėms, kurios užsiima pieno ir mėsos perdirbimu ir netekusios rinkos Rusijoje negali išlaikyti darbuotojų“, – sakė Ministras Pirmininkas.
Planuojama išplėsti komercijos atašė veiklos teritorijas – priskirti jau esamiems atašė naujas veiklos zonas. Naujų rinkų paieškai ir sertifikatams versti į kitas kalbas reikalingos lėšos. A. Butkevičius teigė, jog ministerijos ieškos būtinų tam lėšų.
Vyriausybės vadovas pasidžiaugė, jog nieko nelaukdama Ūkio ministerija ėmėsi priemonių smulkiojo ir vidutinio verslo subjektų kreditavimo sąlygoms pagerinti pratęsiant UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ teikiamų garantijų už paskolas ir lizingo sutartis terminus iki 2015 m. gruodžio 31 d., lengvatinių paskolų terminus – iki 2014 m. gruodžio 31 d. Padidintas smulkiojo ir vidutinio verslo subjektų paskolų palūkanų kompensavimo procentas – regionuose esančioms įmonėms kompensuojama iki 95 proc. paskolų (lizingo) palūkanų, o Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje esančioms įmonėms – iki 70 proc. paskolų (lizingo).
Pasitarime taip pat kalbėta apie PVM lengvatos taikymą daržovėms ir mėsos produktams, tačiau tokios galimybės valstybė, pasak Ministro Pirmininko, neturi. Skaičiuojama, jog dėl lengvatinio 5 proc. PVM tarifo mėsai ir mėsos produktams, žuviai ir žuvies produktams, pienui ir pieno produktams, vaisiams ir daržovėms biudžetas netektų apie 733 mln. Lt.
„Siūlymas nustatyti lengvatinį PVM tarifą maisto produktams dažnai argumentuojamas tuo, kad lengvatinis PVM tarifas padidintų lietuviškų maisto produktų konkurencingumą tarp atitinkamų kitų valstybių narių prekių, tačiau prekybos įmonėse parduodamoms prekėms PVM tarifas kitose valstybėse neturi įtakos, nes joms taikomas tiekimo valstybėje galiojantis PVM tarifas. Be to, jeigu būtų nuspręsta taikyti lengvatinį PVM tarifą, jis būtų taikomas tiek lietuviškoms, tiek iš kitų valstybių atgabenamoms ir Lietuvoje parduodamoms prekėms“, – sakė A. Butkevičius.
Atkreiptas dėmesys į tai, kad, sumažinus PVM tarifą ir dėl to gavus į biudžetą mažiau pajamų, nebus galimybės įvykdyti įsipareigojimų, taip pat skirti didesnio finansavimo krašto apsaugai nedidinant biudžeto.
Vyriausybės inf.
