„Baimė, jog jauną įmonę „suvalgys“ didžiosios aplanko beveik kiekvieną inovacijų kūrėją. Vis dėlto daugelis jų turi svarių pranašumų prieš dabartinius rinkos grandus“, – ketvirtadienį Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Žinių ir technologijų perdavimo centro bei Lietuvos rizikos ir privataus kapitalo asociacijos (LT VCA) organizuotame pradedančiųjų įmonių kūrėjams ir investuotojams skirtame renginyje „Ready 2 start“ sakė Ilja Laursas. „Nextury Ventures“ įkūrėjas ir valdybos pirmininkas bei vienas garsiausių šalies verslininkų neabejoja, jog būtent jauni žmonės, studentai, dabar užkariauja pasaulį, o inovacijos – jų pusėje.
Per ketverius metus – daugiau nei keturi milijardai dolerių privačių investicijų įvairiems projektams. Tokiais skaičiais gali pasigirti Stanfordo universiteto studentų įmonės. Šį pavyzdį davęs I. Laursas teigia, jog vienas iš jaunimo kuriamų inovacijų pranašumų – vidiniai įmonių procesai ir vadovų motyvacija.
„Labai svarbu suvokti, kaip inovaciniai procesai vyksta ar, dažniau, nevyksta didesnėse įmonėse. Jos specializuojasi tam tikroje srityje ir optimizuoja savo darbus, tad bet koks nukrypimas į šoną yra nepageidautinas, kartais net neįmanomas. Tą patį galima pasakyti ir apie vadovus – jų veikla matuojama pagal tam tikrus rodiklius, o ne inovacijas“, – sako žymus verslininkas ir pabrėžia, jog sėkmingas vadovavimas įmonei ir naujų dalykų kūrimas yra du itin skirtingi dalykai, kurių neturėtų atlikti tas pats žmogus.
Kitas svarbus dalykas – naujų idėjų įgyvendinimo greitis. Juk itin sparčiai besikeičiančiame pasaulyje visi procesai vyksta itin sparčiai, o tai, kas vakar buvo nauja, šiandien jau gali būti atgyvena.
„Mažos komandos daug greičiau priima ir įgyvendina sprendimus. Greitis yra didelis pranašumas, o mažoje grupėje našumas gali būti didesnis nei šimtus darbuotojų turinčioje įmonėje. Taigi poros ar kelių jaunuolių kompanija, skiriantys visą savo dėmesį naujam projektui, šiuo atžvilgiu gali turėti pastebimą pranašumą“, – neabejoja I. Laursas. Jo teigimu, jaunų įmonių pranašumas yra ir tas, jog, dar neturint jokio įvaizdžio, nebaisu juo rizikuoti. Tokios prabangos didelės įmonės sau leisti negali, tad, tobulindamos produktą ar paslaugą, jos gali užtrukti gerokai ilgiau nei jaunos įmonės.
Jaunųjų įmonių pusėje ir tam tikros „pilkosios“ teisinės ir reguliacinės zonos, kuriose tradiciniai verslai negali sau leisti veikti.
„Akivaizdu, jog „Youtube“ dėl autorių teisių negalėjo susikurti didelėje įmonėje. Praėjo daug metų, juos nupirko „Google“ ir dabar tai yra dominuojanti vaizdo įrašų platforma pasaulyje“, – pasakoja verslininkas. Drąsindamas į renginį „Ready 2 start“ susirinkusius jaunus pradedančiųjų įmonių kūrėjus, jis prisiminė anekdotą apie fiziką, kuris galimybę sutikti dinozaurą prilygino 50 procentų – arba sutiksi, arba nesutiksi.
„Keistai atrodo, bet pradedančiųjų įmonių sėkmės tikimybės procentas yra toks pat. Jokia korporacija tiksliai nežino, kaip sukurti naujovę. Optimalaus inovacinio sprendimo priėmimas reikalauja daug bandymų. Viena įmonė dažniausiai yra pajėgi pasirinkti tik vieną kelią. O pradedančiosios įmonės pasirinks šimtą kelių, nes yra šimtas pradedančiųjų įmonių“, – renginyje, kuriame buvo renkama perspektyviausia VGTU pradedančioji įmonė, kalbėjo I. Laursas.
Paaiškėjo, jog šįkart vieną iš geriausių inovacijų kelių pasirinko studentai, sukūrę įmonę „Ecostat“ – ekologiškos išpurškiamos statybinės medžiagos taikymą pastatų atitvaruose. Jie buvo apdovanoti paskatinamuoju 500 eurų piniginiu prizu. Kita gera naujiena VGTU studentams ir absolventams – „Ready 2 Start“ metu buvo pasirašyta universiteto ir LT VCA bendradarbiavimo sutartis, padėsianti jaunoms idėjoms dar greičiau rasti savo investuotojus.
„Vieno sėkmės recepto nėra. Jei dabar kurčiau įmonę, bandyčiau suburti 2–3 žmonių komandą, kurie per ateinančius metus galėtų tam skirti bent pusę dienos ir norėtų pasiekti maksimaliai daug“, – patarimų renginio svečiams negailėjo I. Laursas.
VGTU inf. ir nuotr.