Kiekvieną rugsėjį visame pasaulyje yra minimas kraujo vėžio žinomumo mėnuo, kuriuo siekiama skleisti žinią apie onkohematologines ligas, medicinos mokslo pasiekimus ir ieškoti sprendimų, kaip pagerinti šių pacientų gydymą. Lietuvoje kasmet daugiau nei tūkstantis pacientų išgirsta onkologinės kraujo ligos diagnozę, tačiau vis dar ne visi pacientai turi galimybę gauti jiems tinkamą pažangiausią gydymą. Ekspertų nuomone, kol žmogaus gyvybė netaps valdžios prioritetu, tol inovatyvių vaistų prieinamumo situacija nepagerės.
Onkohematologija apima tris pagrindines ligų grupes: leukemijas, limfomas ir mieloproliferacinius susirgimus. Pasak Mildos Rudžianskienės, Kauno klinikų hematologės, šių ligų diagnostika ir gydymas dažnai skiriasi pagal kiekvieno paciento būklę, tačiau, žiūrint bendrą situaciją, Lietuvoje diagnostikos galimybės yra pakankamai geros.
„Jeigu pacientas į mus kreipiasi, kraujo vėžį galime nustatyti laiku, nes turime visus reikalingus tyrimus tiek ligai diagnozuoti, tiek stadijoms įvertinti. Pagal klinikinę ligos eigą vienas ligas galima diagnozuoti labai anksti, kitas vėliau. Pavyzdžiui, limfomos atveju, jeigu limfmazgiai pradeda didėti tokiose vietose, kur žmogus lengvai pastebi – kaklo srityje ar pažastyse, – ligą galime diagnozuoti ganėtinai anksti. O jeigu limfoma lokalizuojasi tokioje srityse, kaip pilvas, kurį paprastai tiriame rečiau, dažniausiai ligą diagnozuosime vėliau. Apskritai, kada pasireikš ir bus pastebėti tam tikri simptomai, leidžiantys aptikti ligą, priklauso nuo pačios kraujo ligos ir klinikinės eigos“, – pasakoja gydytoja.
Onkohematologinėms ligoms nėra būdingų specialių rizikos veiksnių, tačiau medikai pastebi, kad šios ligos dažniau pasireiškia vyresniame amžiuje, o kai kurioms ligoms įtakos turi bendri rizikos veiksniai – įvairios cheminės medžiagos, darbas su radioaktyviomis medžiagomis, rūkymas, alkoholio vartojimas ar nutukimas.
Svarbiausia turi būti gyvybės, o ne vaisto kaina
Kraujo vėžio gydymas Lietuvoje vertinamas nevienodai, medikės teigimu, tai irgi labai priklauso nuo ligos ir individualios paciento situacijos.
„Vienų ligų gydymo situacija yra geresnė, kitų – daug prastesnė. Pavyzdžiui, lėtinės mieloleukemijos gydymo prieinamumas yra tikrai geras. Negalime sakyti, kad nėra gydymo ir mielominei ligai, tačiau jeigu žiūrėtume į pasaulinį kontekstą, mūsų pacientai, sergantys mielomine liga, yra nuskriausti, nes ne visas gydymas yra prieinamas, tokiu atveju jis skiriasi ir nuo europinių gydymo standartų. Žinoma, yra daug šalių, kuriose kraujo vėžio gydymo situacija geresnė nei mūsų, tačiau yra ir tokių, kur ji gerokai skurdesnė, pavyzdžiui, Latvijoje ar Ukrainoje“, – sako M. Rudžianskienė.
Pagrindinis iššūkis, su kuriuo susiduria tiek medikai, tiek pacientai, yra nepakankamas inovatyvių vaistų kompensavimas Lietuvoje. Tiek gydytojai, tiek asociacijos „Kraujas“ atstovai pažymi, jog savalaikį inovatyvių vaistų kompensavimą riboja biurokratinės kliūtys.
„Jau daug metų kalbame apie didžiausią kraujo vėžio gydymo spragą – vaistų prieinamumą kompensavimo prasme. Mes labai atsiliekame nuo kitų šalių, kai kuriais atvejais tai siekia net ne vienus ar dvejus metus, o daug ilgesnį laikotarpį. Net ir pasikeitus vaistų vertinimo sistemai Lietuvoje matome, kad naujų vaistų paraiškos yra vilkinamos, nevertinamos, o nuo to prastėja galimybių pasirinkimas, gydytojai negali taikyti pažangiausių gydymo metodų ir dėl to kalti ne jie, o biurokratija. Visi skambiai skaičiuoja išlaidas, kiek kainuoja vienas ar kitas vaistas, tačiau svarbesnis klausimas, kiek kainuoja žmogaus gyvybė, jo fizinė galia, visos šeimos gyvenimo pasikeitimas“, – sako Ieva Drėgvienė, asociacijos „Kraujas“ pirmininkė.
Pasak Agnės Gaižauskienės, Inovatyvios farmacijos pramonės asociacijos (IFPA) direktorės, šiuo metu yra susidariusi daugiau nei 50 inovatyvių vaistų paraiškų eilė, jie turi pereiti sudėtingą lietuvišką vertinimo ir sprendimų priėmimo sistemą.
„Jeigu mūsų šalies pacientas serga onkologine ar sunkia lėtine liga ir laukia naujo vaistinio preparato, galinčio reikšmingai pakeisti ligos eigą – prailginti išgyvenamumą ar pagerinti gyvenimo kokybę, – dėl sudėtingos ir ilgai trunkančios vaistų vertinimo tvarkos jis gali naujo gydymo nesulaukti arba sulaukti per vėlai. Juk liga nelauks daugiau nei 700 dienų, kol mūsų šalies procesai pagreitės ir gydymas taps prieinamas. Nuo 2016 iki 2019 metų Europos vaistų agentūra patvirtino net 41 naują preparatą, skirtą būtent sergantiems onkologinėmis ligomis, tačiau Lietuvos pacientams buvo prieinami vos 10 preparatų. Nė vienas 2019 m. naujai patvirtintas vaistas nuo vėžio šiuo metu nėra prieinamas Lietuvos onkologiniams pacientams“, – sako A. Gaižauskienė.
Pagalbos ranką tiesia nevyriausybinės organizacijos
Kasmet į Lietuvoje veikiančią asociaciją „Kraujas“ kreipiasi daugiau nei 600 kraujo vėžio pacientų ar jų artimųjų. Asociacijos pirmininkės I. Drėgvienės teigimu, daugiausia tai yra naujai susirgę pacientai, kurie ieško informacijos apie ligą, nori pabendrauti su žmonėmis, išgyvenusiais tą patį, taip pat tie, kuriems reikalinga psichologo pagalba arba kurie susidūrė su gydymo iššūkiais.
„Neretai pasitaiko, kad pacientams gydymo metu kažkokie vaistai yra nekompensuojami, neprieinami, tada žmonės kreipiasi į mus, teiraujasi dėl klinikinių tyrimų. Kai yra išsemtos gydymo galimybės, pacientai kartais prašo ir finansinės pagalbos, kad asociacija padėtų įsigyti tuos vaistus“, – pasakoja I. Drėgvienė.
Asociacijos pirmininkės teigimu, kraujo vėžiu sergantys pacientai nuolat susiduria su įvairiausiais kasdieniais iššūkiais. Pasikeitusi sveikatos būklė iš esmės pakeičia ne tik pacientų, bet ir jų artimųjų gyvenimą. Tačiau svarbiausia, jos teigimu, išgirdus diagnozę klausyti gydytojo nurodymų ir kreiptis pagalbos, jeigu ji reikalinga.
„Išgirsti kraujo vėžio diagnozę yra baisu, todėl labai svarbu klausyti gydytojo ir laikytis paskirto gydymo režimo, tinkamai vartoti vaistus. Apie šias ligas yra daug informacijos, todėl būtina atskirti šaltinius, remtis mokslu grįsta medicina, neieškoti alternatyvių gydymo būdų ir kalbėtis su gydytoju. Svarbu ir kad sergančiojo artimieji būtų visada šalia, o jei jų nėra, visada galima kreiptis pagalbos į nevyriausybines organizacijas, kur suteikiama tiek psichologinė, tiek buitinė pagalba, jeigu ji reikalinga“, – tikina I. Drėgvienė.