Vos ėmę pratintis prie euro atneštų trigubai „sumažėjusių“ kainų ir atlyginimų, lietuviai metų pradžioje susidūrė su dar viena finansine naujove. Ne vieną gyventoją, pirmosiomis sausio dienomis užsukusį į banką, sutrikdė pasikeitusi valiutų kursų skelbimo tvarka. Švieslentėse pateikiami skaičiai rečiau pinigus keičiantiems žmonėms galėjo sudaryti vaizdą, jog vos per naktį pasikeitė daugelio valiutų vertė. Kaip yra iš tiesų?
Buvo įprasta, kad valiutų kurso lentelės informuodavo, kiek litų galima gauti ir kiek reikia mokėti už valiutos vienetą. Dabar informacija pateikiama kitu principu: kiek užsienio valiutos galima gauti už vieną eurą arba kiek užsienio valiutos bankas iš jūsų nupirktų už vieną eurą. Pavyzdžiui, anksčiau Anglijos svaro sterlingo kursas buvo daugiau nei 4 Lt (už 1 GBP), o dabar lentelėse šviečia 0,79 GBP (už 1 Eur)
Kyla klausimas, kam tokie pokyčiai reikalingi. Tačiau bankai tokią tvarką sugalvojo ne patys. Pasaulyje yra du valiutos raiškos būdai, vadinami kotiravimu. Euras Europos valiutų rinkoje kotiruojamas netiesiogiai – kaip pirmoji valiuta. Būtent dėl to euro vertė išreiškiama kitomis valiutomis arba, kitaip tariant, valiutos kursų išraiškose euras yra pirmasis poroje: kiek už 1 eurą galima gauti kitos pasaulio valiutos arba kiek už 1 eurą valiutos keitėjas nupirks iš jūsų užsienio valiutos.
Įvedus eurą, toks kotiravimas įsigaliojo ir mūsų šalyje. Taigi nuo šiol, norint išsikeisti svarus, reikės vertinti euro ir svaro santykį, kuris yra 0,79. O litas, kaip ir daugelis kitų nacionalinių valiutų, buvo kotiruojamas kaip antroji valiuta prieš bazinę valiutą, todėl užsienio pinigų vertė būdavo matuojama būtent litais. Skirtumą būtų galima iliustruoti tokiu pavyzdžiu: litą kotiruojant kaip antrąją valiutą skaičiuodavome, kad vienam Didžiosios Britanijos svarui įsigyti reikia 4 litų. O jei litas būtų buvęs kotiruojamas kaip pirmoji valiuta, būtume skaičiavę, kad 1 lito vertė yra 0,25 svaro sterlingo. Vertė būtų buvusi ta pati, tik skaitmenys valiutų keitimo švieslentėse mirgėtų kitokie.
Nors ši naujovė neturi jokios įtakos valiutų kursams, mūsų mąstyseną keičiant pinigus neabejotinai pakoreguos. Anksčiau, pirkdami valiutą, vertindavome, kaip už mažiau litų gauti didesnį valiutos kiekį, o nuo šiol teks vertinti kitaip, skaičiuojant, kaip už vieną eurą gauti kuo daugiau pinigų. O parduodant pinigus teks remtis atvirkštiniu principu. Kitaip tariant, svaro vertė bus tuo didesnė, kuo mažesni skaičiai švies švieslentėje.
Papurkštavimai apie nepatogumą ir iššūkį „apgręžti“ mąstymą suprantami, juk įpročius keisti sunkiausia, tačiau proto mankšta dar niekam nepakenkė, o tapus visateisiais euro zonos nariais, teks ir skaičiuoti kaip europiečiams.