Pasaulio inovacijų indekse Lietuva užima vieną paskutinių vietų tarp Europos Sąjungos (ES) šalių. Vytauto Didžiojo universitete (VDU) vykusio „Verslumo forumo“ dalyvių teigimu, tai rodo, kad didelės investicijos į technologinių mokslų infrastruktūrų gerinimą kol kas neduoda tikslingų rezultatų mokslo inovacijų srityse. „Ruošiant studentus darbo rinkai, inovacijų plėtra yra būtina, bet pirmiausia svarbu efektyviai išnaudoti jau turimas auditorijas ir laboratorijas“, – esamos infrastruktūros pritaikymo svarbą inovacijų kūrimo srityje pristato VšĮ „Versli Lietuva“ Eksporto departamento direktorius Mantas Zamžickas.
Lietuvos pramonininkų konfederacijos Ekonominės ir socialinės verslo aplinkos skyriaus vedėjas Juozapas Mindaugas Preikša teigia, kad moderni infrastruktūra Lietuvoje nėra efektyvi, nes naujos erdvės yra kuriamos be novatoriškų konkrečių strategijų. „Jei tiek pat investicijų būtų skiriama projektinės veiklos planavimui, įgyvendinimui ir analizei – tokių forumų metu kalbėtume, kaip pagerinti, o ne pradėti efektyvų bendradarbiavimą“, – tikina pašnekovas.
VDU „Verslumo forumo“ metu universiteto ir verslo atstovai aptarė dabartines problemas, galimas bendradarbiavimo formas ir abipusio indėlio svarbą siekiant efektyvaus dialogo. 2007–2013 metais vien tik iš Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos buvo investuota daugiau nei 328 mln. eurų į mokslo ir technologijų parkus bei slėnius Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje. Anot VDU Mokslo prorektorės prof. Julijos Kiršienės, nuo šių investicijų nepasikeitė verslo ir universiteto bendradarbiavimas. „Rezultatas toks, kad mes ir toliau pirmaujame Europoje kaip valstybė, kurios vienam gyventojui tenka daugiausia išlaikomo kvadratinių metrų ploto, bet ne kaip valstybė, atradusi dialogą tarp verslo ir švietimo“, – situaciją iliustruoja profesorė J. Kiršienė.
Didžiausia investicija – žmogus
Diskutuojant apie verslo ir švietimo bendradarbiavimą, dažniausiai kalbama apie technologijas, inovacijas, finansus, konkurencingumą, investicijas ir tik kartais apie žmogiškuosius išteklius. Pasak prof. J. Kiršienės, šis dehumanizuotas požiūris ir prisideda prie to, kad Lietuvoje niekaip neatrandamas tinkamas verslo ir mokslo tarpusavio dialogas. „VDU identiteto centre yra žmogus, tad ir ieškant bendradarbiavimo formų svarbu pagrindinius akcentus nukreipti į žmogų“, – teigia prof. J. Kiršienė.
Pasaulyje didžiausia konkurencija vyksta ne dėl technologinių inovacijų, o dėl išsilavinusių ir gabių žmonių, kurie jas kuria. Lietuvos rinkoje besikuriančio tarptautinio mažų kainų tinklo UAB „Lidl Lietuva“ Personalo ugdymo vadovės ir VDU absolventės Jolantos Kavalės teigimu, gilias tradicijas ir ilgametę patirtį turinčių įmonių prioritetinės investicijos skiriamos darbuotojų gebėjimų tobulinimui, o tik po to infrastruktūrų ir inovacijų plėtrai. „Dvidešimties metų perspektyvoje laimės tie, kurie investuos į žmogiškuosius išteklius“, – apibendrina J. Kiršienė.
Verslumas, kaip mąstymo būdas
Kalbant apie šiuolaikinį santykį tarp verslo ir mokslo, esminiu klausimu tampa verslumas – visuotinai sutariama, jog šiandien verslumas yra kompetencija, kuri reikalinga dirbantiems visose srityse, o ne vien tik verslininkams. Universiteto vaidmuo padedant studentams išlavinti šį įgūdį yra itin svarbus. Verslumo modelį sudaro žinios, gebėjimai, nuostatos ir požiūris.
Pasak VDU Verslo praktikų centro direktoriaus dr. Osvaldo Stripeikio, Lietuvoje verslumas dažniausiai yra suprantamas kaip gebėjimas įkurti ir išlaikyti verslo įmonę. „Verslumas yra mąstymo būdas“, – novatorišką požiūrį į šią kompetenciją pristato O. Stripeikis. Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) sveikatos apsaugos technologijų paslaugų centro UAB „Intermedix Lietuva“ Gydytojų praktikos padalinio direktoriaus Audriaus Korolkovo teigimu, verslus žmogus yra tas, kuris turi idėjų ir pastebi galimybes, nepriklausomai nuo srities, kurioje specializuojasi.
VDU Verslo praktikų centro direktorius pristatė naują universitete įgyvendinamą projektą „Verslumo akademija“. Jo esmė – per gerąją verslo atstovų patirtį bus ugdoma studentų savimonė, kaip pritaikyti verslumą kasdieninėse situacijose ir profesinėje veikloje. „Kalbant apie verslumo koncepciją universitete, VDU analizuoja įvairiausią pasaulio universitetų patirtį, skatina įvairių dalykų mokymąsi ir kuria verslumo skatinimo platformą“, – kompetencijų ugdymo svarbą VDU aptaria O. Stripeikis.
Anot „Lidl Lietuva“ Personalo ugdymo vadovės Jolantos Kavalės, tiek analizuojant kitų pasaulio universitetų patirtį, tiek norint išugdyti verslumo kompetenciją Lietuvoje, labai svarbų vaidmenį universitete atlieka tarptautinių mainų programų galimybė, kai studentai šį novatorišką mąstymo būdą ne tik stebi, bet ir pritaiko planuodami asmenines išlaidas, kurdami naujų pažinčių tinklą bei ieškodami įvairių galimybių.
Kompetencijų ugdymas per patirtį
VDU „Verslumo forumo“ metu VDU rektorius prof. Juozas Augutis aptarė, kad, remiantis Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) rinkai reikalingų kompetencijų tyrimo duomenimis, komandinis, kūrybinis darbas ir kritinis mąstymas yra vienos svarbiausių šių dienų kompetencijų darbo rinkoje. „Itin svarbu komandinio ir kūrybinio darbo kompetencijas ugdyti nuo darželio iki universiteto, nes vėliau rinkoje tai bus itin svarbus jau turimos kvalifikacijos rodiklis“, – pritarė LPK Ekonominės ir socialinės verslo aplinkos skyriaus vedėjas Juozapas M. Preikša.
VšĮ „Versli Lietuva“ eksporto departamento direktoriaus teigimu, kompetencijų ugdymo per patirtį galimybės tampa daug didesnės, kai bendradarbiauja verslas ir mokslas. „Integruotosios studijos, mokymasis darbo grupėse ir verslo suteikiamos praktinės vietos paskatintų verslo ir universitetų bendradarbiavimą, studentams suteiktų kritinio mąstymo“, – kompetencijų ugdymo per patirtį svarbą aptaria Mantas Zamžickas.
VDU „Verslumo forumo“ metu dalyviai nutarė, kad bendradarbiaujant verslui ir švietimui svarbi projektinė veikla, kai per kūrybines ir praktines užduotis sujungiami ir tarpdisciplininiai mokslai. „Tik susitelkus technologiniams mokslams ir laisviesiems menams bus galima tikėtis efektyvaus verslo ir švietimo bendradarbiavimo, kuris studentams suteiks visas reikiamas kompetencijas ir sąmoningai juos paruoš darbo rinkai“, – VDU „Verslumo forumo“ diskusijas apibendrino prof. J. Kiršienė ir priminė garsiosios JAV korporacijos „Apple“ įkūrėjo Steve‘o Jobso mintį apie technologijų ir meniškumo sąjungą: „Vien technologijų neužtenka – tai užkoduota „Apple“ DNR. Tik technologijų sąjunga su laisvaisiais menais, su humanitariniais mokslais sukuria tokius rezultatus, kad mūsų širdys uždainuoja.“
Straipsnio autorė – Simona Sutkutė
Jono Petronio nuotr.