Vienuolikmetė šiaulietė Akvilė Perminaitė laimėjo respublikinį rašinio konkursą „Ir vaikai gali keisti pasaulį“. Ji rašė apie Šiaulius, savo miestą, kurį norėtų padaryti patrauklesnį, gražesnį ir įdomesnį. Sveikindama artėjančio miesto 780 m. jubiliejaus proga, penktokė savo rašinį atsiuntė miesto merui Artūrui Visockui.
„Aš džiaugiuosi, kad Šiauliuose auga tokie vaikai. Koks mūsų miestas bus ateityje, priklauso nuo tų vaikų, kurie jame auga. Nuo jų meilės savo gimtajam miestui ir užaugintų idėjų, kaip keisti savo pasaulį. Dėkoju Akvilei už jos įdomias mintis“, – sakė miesto meras Artūras Visockas.
Konkursą organizavo Tarptautinė komisija nacių ir sovietų nusikaltimams tirti, Klaipėdos m. švietimo skyrius ir Klaipėdos Gedminų progimnazija. Akvilė mokosi Šiaulių rajono Bazilionų mokykloje-daugiafunkciame centre. Jos konsultantas – mokytojas Dainoras Sidabras.
VAIKAI IRGI GALI KEISTI PASAULĮ
Gimiau Lietuvoje, Šiaulių mieste. Gyvenu ir augu Dainų rajone. Tai mano pasaulis. Nors pavadinimas skambus, jame daug pilkos spalvos. Pilkos gatvės, pilki namai, net mašinas dėdės ir tetos vairuoja pilkas. Kartais žmonės atrodo taip pat liūdni ir pilki. Bet taip tik atrodo. Šiauliuose gimė ir užaugo daug vaikų saulės spindulių, kurie miestą padarė spalvingą ir garsina visoje Lietuvoje, netgi pasaulyje. Pavyzdžiui: Viktorija Čmilytė – Lietuvos šachmatininkė, didmeistrė, būdama 12 metų Pasaulio jaunių šachmatų čempionate Brazilijoje laimėjo I vietą. Ričardas Berankis, tenisininkas, nors ir gimęs Vilniuje, ilgą laiką gyveno ir treniravosi Šiauliuose. Jis tapo pasaulio čempionu iki 14 metų amžiaus grupėje ir nugalėjo 2007 m. US Open jaunių varžybose. Dainininkė Rūta Ščiogolevaitė pirmąjį solinį albumą išleido būdama 15-os metų. Šiauliuose augusi dainų autorė ir atlikėja Ieva Narkutė kurti ir dainuoti pradėjo apie keturioliktuosius metus. Akordeono virtuozas Martynas Levickis groti pradėjo būdamas vos trejų, tačiau rimtai mokytis muzikos ėmėsi būdamas aštuonerių.
Man 11 metų, lankau muzikos mokyklą, groju kanklėmis, skudučiais, fortepijonu, varpeliu ir tambūrinu. Dalyvauju miesto šventėse, groju „Gatvės muzikos dienose“ ir, manau, esu šioks toks miesto saulės spindulėlis. Negaliu labai ką keisti ar daug duoti savo miestui, bet jei nors vieną vasarą pabūčiau miesto merė, tai daug ką pakeisčiau. Dainų rajono bulvarą, kuriame dabar nieko nevyksta, atiduočiau vaikams. Iškelčiau vėliavą, kurioje būtų užrašyta: „VAIKAI, ESAT SAVO MIESTO ŠEIMININKAI.“
Pirma, skelbčiau piešimo ant namų sienų konkursą. Gražiausius vaikų piešinius dailininkai turėtų perpiešti ant pilkų namų sienų, ir mano rajonas pasidarytų be galo spalvingas. Antra, bulvare vaikai galėtų sodinti gėles, jas prižiūrėti. Rytais sportuoti, vakarais dainuoti ir groti nedidelėje scenoje. Įrengčiau parką, kuriame būtų daug medžių, o medžiuose – nameliai. Nameliuose – telefono rageliai, kad vaikai galėtų skambinti į kitą namelį ir taip susirasti naujų draugų. Parke būtų ežerėlis, kuriame galėtų plaukioti vaikai su tėvais, tik ne valtyse, o pačių pasidarytais plaustais iš ten paliktų priemonių. Sekmadieniais organizuočiau naminių gyvūnėlių dieną. Vaikai galėtų atsinešti savo augintinius ir bendrauti su gyvūnais. Parke pastatyčiau apžvalgos bokštą, nuo kurio tėvai galėtų stebėti žaidžiančius vaikus, ramiai gerti arbatą ir valgyti pyragėlius. Seneliams įrengčiau suoliukus, kur sėdėdami galėtų žaisti šachmatais, bendrauti su anūkais ir nesijaustų vieniši. Paaugliams parke pastatyčiau riedučių, dviračių ir riedlenčių trasas, kad turėtų ką veikti ir nebūtų pikti. Žodžiu, mokyčiau vaikus mylėti gamtą, savo miestą ir siekti svajonių.
Būdamas Šiauliuose Vytautas V. Landsbergis – Lietuvos teatro ir kino režisierius, rašytojas, dainų atlikėjas – yra pasakęs: „Vaikas suvokia, kad pats yra savo laimės kalvis ir kaip smagu tą laimę nusikalti.“ Būtų gerai, kad tai žinotų visi suaugusieji, padėtų vaikams keisti pasaulį ir jis būtų daug gražesnis.
Akvilė Perminaitė, Bazilionų mokykla-daugiafunkcis centras
S. Jankausko nuotr.