Kaip išsirinkti tinkamiausią keltą ar kruizinę kelionę? Kada geriausia įsigyti bilietus norint sutaupyti? Kokių pramogų ir naujovių siūloma įvairių interesų ir skirtingo amžiaus keliautojams? Į šiuos ir kitus su keliavimu jūra susijusius klausimus nė nemirktelėjusi atsakytų kelionių organizatoriaus „Laivė“ įkūrėja Neringa Grišonaitė-Lipeikienė, šioje srityje dirbanti jau dvidešimt metų. Jos ir komandos profesionalumas, entuziazmas, savita verslo filosofija leido „Laivei“ be didelių pradinių investicijų tapti viena stipriausių šalies turizmo įmonių.
Kas paskatino kurti verslą turizmo srityje?
Dešimt metų dirbau samdoma darbuotoja kitoje įmonėje. Ji buvo nedidelė, todėl teko rūpintis daugeliu dalykų, tarsi dirbčiau sau. Ilgai neturėjau atostogų, nes daug kas priklausė tik nuo manęs ir negalėjau sutrikdyti įprasto įmonės darbo ritmo. Vieną dieną turbūt pervargusi spontaniškai pareikalavau visų per tuos metus susikaupusių laisvų dienų. Taip išėjau atostogų metams, gavau visus man priklausančius atostoginius pinigus.
Grįžusi namo nelabai supratau, kas atsitiko. Negalėjau suvokti, kad rytoj niekur nebereikės eiti. Pirmąją dieną vaikščiojau kaip sapne, antrąją prisiminiau klientų žodžius: „Kodėl nesteigi savo įmonės – būtų geriau ir tau, ir mums.“ Kai kurie iš jų ėmė skambinti ir teirautis, kas atsitiko, kodėl manęs nėra biure. Antrą naktį negalėjau užmigti, o trečios dienos rytą vyrui pasakiau: „Gal tikrai atidaryti įmonę?“ Jo atsakymas buvo tvirtas: „Taip, atidaryk, vėliau gali tam neturėti nei jėgų, nei noro.“ Buvo nuspręsta. Vyrui išėjus į darbą, pradėjau domėtis, kaip įsteigti įmonę. Po savaitės „Laivė“ buvo įregistruota. Į verslą investavau visus savo atostoginius ir tėvo paskolintas santaupas.
Sukaupta nemaža konsultavimo kelionių klausimais patirtis turbūt gerokai palengvino verslo pradžią?
Be abejo. Taip pat padėjo lojalūs klientai, patys ėmę manęs ieškoti. Vienas netgi buvo kažkur susiradęs kontaktus ir paskambino mano anytai į namus. Taip vienas po kito susirinko daugelis ankstesnių mano klientų, nors nė vienam pati neskambinau, neviliojau iš anos įmonės. Esu nepaprastai dėkinga klientams už parodytą pasitikėjimą. Po truputį atsirado naujų mūsų įmonės paslaugomis susidomėjusių žmonių, jie atvedė dar kitų ir taip viskas įsivažiavo iš naujo.
Paklausite, kada dabar buvau atostogų? Gerai, kad atsirado išmanieji telefonai, – tik dėl jų karštomis vasaros dienomis pavyksta bent porai valandų kur nors ištrūkti (šypsosi).
Rugpjūčio 8-ąją „Laivei“ sukako dešimt metų. Kaip manote, kas labiausiai lėmė įmonės sėkmę?
Kaip jau supratote, nebuvau turtuolių vaikas – viskas, ką turėjau, buvo vienuolika tūkstančių litų atostoginių, neišmokėta paskola už butą ir paskola už kompiuterį. Buvome jauna šeima, auginome dukrą, tik pradėjusią lankyti mokyklą. Pradžioje planavau, jog uždirbsiu šiek tiek sau, kad pragyvenčiau ir atiduočiau tėvui skolą, bet laikui bėgant mano darbo įgūdžiai, gyvenimo patirtis, rūpinimasis kiekvienu klientu nuvedė mane ten, kur esu. Šiandien „Laivė“ – stipri ir patikima įmonė, neturinti skolų ir paskolų, laiku ir sąžiningai mokanti mokesčius, patenkanti tarp dvidešimt šalies turizmo įmonių, kurių darbuotojų atlyginimai didžiausi.
Daug investuojame į darbuotojų gerovę. Stengiamės derinti darbo grafiką, skirstydami užduotis atsižvelgiame į kiekvieno sugebėjimus. Sukūrėme savo darbo užmokesčio sistemą – atlyginimas priklauso nuo kiekvieno dirbančiojo darbo rezultatų. Nevengiu nurėžti nuo savo pajamų ir išmokėti sau minimalią algą, jei matau, kad darbuotojai viršijo lūkesčius. Svarbu jiems sąžiningai sumokėti už darbo rezultatus, net jei atlyginimams skirtas fondas viršijamas. Man nelabai aktualu mano asmeninės pajamos, svarbiausia – įmonė, jos gerovė.
Ne tik investuoju į darbuotojų gerovę, bet ir nemažai reikalauju iš jų. Svarbu, kad kiekvienas suprastų, jog kliento problema – mūsų rūpestis: nesvarbu, kokį bilietą žmogus perka – už septynis eurus ar už septynis šimtus, – jis turi teisę gauti geriausias paslaugas. Dėl kiekvieno reikia padaryti viską, kas įmanoma, kad jis išvyktų laiku, keliautų pigiau, prisiderinti prie jo grafiko, poreikių, finansinių galimybių. Taip pat svarbu rasti išeitis, kai reikia atšaukti bilietus, kad klientai kuo mažiau nukentėtų finansiškai.
Keliaujantys keltais žmonės labai skiriasi nuo kitų turistų. Jais daugiausia vyksta dirbantieji užsienyje, šeimos su mažais vaikais, vasarotojai, vaikai su mokytojais, sportininkai, šokių kolektyvai, chorai, įvairių įmonių personalas. Dažniausiai jiems tai ne pramoga, o būtinybė, todėl pagrindinis visų keliaujančiųjų poreikis – nuvykti laiku ir pigiau. Būna daug streso, jei žmonėms kas nors atsitinka kelyje: vėluoja, sugenda automobilis ir t. t. Tada turime padėti išspręsti jų problemas, priimdami jas tarsi savas.
Jaunimą, dirbantį mano įmonėje, bandau išmokyti rūpintis klientu, netapti robotais, kreipti dėmesį į žmogų, jo lūkesčius ir poreikius. Keitėsi daug darbuotojų, vieniems buvo sunku dėl mano reiklumo, kiti norėjo lengvų pinigų. Vis dėlto metams bėgant išmokau iškart atsirinkti, kurie kandidatai tiks ir pritaps. Manau, dabartinis kolektyvas žino – klientas ir mes esame tokie patys žmonės, todėl reikia pagalvoti, kas būtų geriausia tau, tada žinosi, kas geriausia jam. Kam nereikia konsultanto, tas bilietus nusipirks bet kur internetu, o tiems, kurie kreipiasi į mus, patariame visais kelionės klausimais siekdami, kad jie keliautų geriau už kitus.
Ar kelionės keltu populiarėja tarp gyvenančiųjų Lietuvoje ir užsienio lietuvių? Kada geriausia rinktis šią transporto rūšį?
Per dvidešimt metų, kuriuos dirbu šį darbą, niekas nepasikeitė – žmonės keltais plaukiojo anksčiau, plaukioja ir dabar. Vasarą ir prieš Kalėdas bilietai iššluojami, nes prasideda atostogos, gyvenantieji svetur grįžta į Lietuvą pas artimuosius. Dabar visur eskaluojama, kad emigracija didėja, bet, mano nuomone, tai netiesa. Tikrieji emigrantai tie, kurie apskritai nebegrįžta. Tokių mažuma. O tie, kurie dirba užsienyje ir keliauja pirmyn atgal bent kartą per mėnesį, nėra emigrantai. Jie – tiesiog lietuviai, dirbantys ne Lietuvoje.
Rinktis keltą patogu, kai keliaujama su automobiliu, su gyvūnais ar su daug daiktų (bagažas neapmokestinamas). Šią transporto rūšį renkasi ir žmonės, nenorintys skristi lėktuvu dėl dažnų avarijų ar skrydžio baimės, taip pat besilaukiančios ar kūdikius auginančios moterys, didelės asmenų grupės. Keltas pasirenkamas ir dėl to, kad kartais taip keliauti pigiau nei lėktuvu.
Kaip tinkamai pasiruošti pirmajai kelionei jūra? Kam reikėtų nusiteikti?
Daug ruoštis nereikia: laivo kajutėse yra ir patalynė, ir rankšluosčiai, reikiami higienos reikmenys ir kt. Visuose laivuose yra savitarnos valgyklos, didesniuose – restoranai, barai, parduotuvės.
Kam reikėtų nusiteikti, priklauso nuo to, ar kelionės metu norima ilsėtis, ar pramogauti, pavyzdžiui, iki paryčių stebėti laive vykstantį šou. Tiems, kurie keliauja vieni, reikėtų pagalvoti apie daiktų saugumą. Pinigus ir brangius daiktus patarčiau palikti automobilyje, nesinešti visko į kajutę, jei pasirinkote pigiausią vietą, kuria dalysitės su kitais keleiviais.
Kokiais maršrutais dažniausiai keliauja lietuviai?
Yra daugybė maršrutų, tačiau mums, lietuviams, aktualiausi keltai į Švediją iš Rygos, Ventspilio, Klaipėdos, Talino, į Vokietiją iš Klaipėdos ir Liepojos, į Suomiją iš Estijos. Dažniau vykstama šiais maršrutais: Ryga–Stokholmas, Ventspilis–Nineshamnas, Klaipėda–Karlshamnas, Klaipėda–Treleborgas, Klaipėda–Kylis, Liepoja–Travemiundė, Talinas–Helsinkis, Talinas–Alandai. Alandai – salos tarp Švedijos ir Suomijos, tai žvejų ir poilsiautojų pamėgtas kurortas.
Kaip pasirinkti tinkamiausią keltą? Kokiais geriausia keliauti su šeima?
Geriausias keltas tas, į kurį arčiausia nuvykti, kuris perkelia greitai ir kurio bilietų kaina tinka pagal biudžetą. Nėra blogų ar gerų keltų, pasirinkimas priklauso nuo kiekvieno poreikių. Keliaujanti šeima gali turėti skirtingų interesų. Sakykime, vieni keliaus dėl pramogos pas draugus į Norvegiją. Tada geriau, kad pramoga prasidėtų iškart. Tam labai tinka iš Rygos į Stokholmą plaukiantis keltas, kuriame gausu atrakcijų vaikams: žaidimų kambariai, klounai, mašinėlių aikštelė, kompiuteriniai žaidimai, specialios šokių teatro pamokos ir t. t. Bet jei šeima nori kuo greičiau parvykti, nes, tarkime, susirgo artimasis, tada labiau tiks keltas iš Nineshamno į Ventspilį, kuris plaukia aštuonias su puse valandos. Jei mama su vaiku grįžta aplankiusi Norvegijoje dirbantį tėtį, jiems geriau persikelti iš karto į Klaipėdą, kad mamai vairuoti reikėtų kuo mažiau.
Kokios dažniausios keliautojų klaidos?
Dažniausiai neįgudę keliautojai iš jau plaukusiųjų prisiklauso visokių mitų, pavyzdžiui, kad kajutėje be lango yra labai blogai. Jei jų draugai pasirinko pigiausią kajutę apačioje, nereiškia, kad gyvenamoji patalpa be lango penktame ar šeštame laivo aukšte yra blogas variantas. Kai kurie būna įsitikinę, jog pigiausia plaukti tam tikru maršrutu, nes taip sakė draugai, ir nepagalvoja, kad viskas ilgainiui keičiasi. Pavyzdžiui, keliauti iš Rygos į Stokholmą kadaise kainavo mažiausiai, o vykti iš Klaipėdos į Karlshamną buvo brangiausia, tačiau šią vasarą antrasis variantas pigesnis.
Dažnas mano, kad pirkti bilietus internetu pigiau, tačiau taip nėra. Nesvarbu, ar perkate internetu, ar atvykę į biurą, ar užsakote telefonu, jie kainuoja tiek pat. Kaina priklauso nuo išvykimo dienos, taip pat nuo jau parduotų bilietų skaičiaus. Galite pirkti iš vakaro ir mokėti pigiai, galite pirkti prieš pusmetį ir mokėti daug. Jeigu tai nepopuliari data, bilietai bus pigūs.
Vasarai žmonės pradeda užsakinėti bilietus jau sausio mėnesį, nes vėliau jie labai brangsta arba nebelieka laisvų vietų norimomis dienomis. Kalėdinis periodas ir pirmosios dešimt naujųjų metų dienų tampa iššūkiu tiek mums, tiek keleiviams dėl vietų stygiaus. Balandį ir gegužę keliauja daug moksleivių, studentų, tad laivai taip pat būna pilni, kainos didesnės.
Kaip galima sutaupyti? Prieš kiek laiko geriausia įsigyti bilietą?
Sutaupyti galima, jei užsakote iškart, kai planuojate keliauti. Galite užsakyti prieš pusmetį, tačiau nebūtina mokėti tą pačią dieną. Jei planuojate keliauti, rezervuokite, o kol reikės apmokėti, jau žinosite, ar tikrai plauksite. Jei bilietai atpigs, mes pakeisime rezervacijos duomenis ir informuosime apie sumažėjusią kainą. Tačiau kelionė tikrai nepabrangs, jeigu būsite ją rezervavę.
Ką daryti, jeigu keltas vėluoja arba plaukimas atidedamas kitai dienai, tačiau pasiekti kelionės tikslą svarbu numatytu laiku? Ar tokios situacijos dažnos?
Tokie atvejai itin reti. Taip nutinka keltams, plaukiantiems iš Ventspilio į Nineshamną ir keliantiems iš Klaipėdos vėlyvą rudenį, kai prasideda uraganiniai vėjai. Tokiomis dienomis dirbame iki išnaktų, bet pasirūpiname, kad visi mūsų klientai išvyktų laiku, išvengtų nuostolių. Mums tai pavyksta, nes reaguojame greitai ir nesame prisirišę prie vienos keltų įmonės.
Ar populiarūs kruizai tarp lietuvių? Kuriuo sezonu ir kur plaukiama dažniausiai?
Kruizai – populiari pramoga. Tai trumpa, smagi kelionė, kupina įspūdžių ir pažinimo džiaugsmo. Lietuvių mėgstamiausias – naujametis kruizas. Tai puiki pramoga už nedidelę, šiemet net šimto eurų nesiekiančią kainą asmeniui. Į sumą įskaičiuota kelionė maršrutu Ryga–Stokholmas–Ryga, šventinė švediško stalo tipo vakarienė restorane gruodžio 31-ąją, šventinis gėrimas ir naujametė programa su artistais, gyva muzika, diskoteka, loterijomis ir t. t. Kas gali būti geriau nei dvi naktis pasinerti į pramogas, aplankyti Stokholmą, skaniai maitintis? Ko gero, ruošdami šventines vaišes namie išleidžiame daugiau.
Kokių įdomių kelionių laivais galite rekomenduoti įvairaus amžiaus žmonėms, jų grupėms?
Visada rekomenduojame kruizą. Jis puikiai tinka gimtadieniams, išleistuvėms, mergvakariams, bernvakariams, įmonių renginiams. Organizuojami specialūs kruizai moksleiviams „Pamoka laive“. Vaikams ir mokytojoms taikoma speciali kaina kruizui su maitinimu ir konferencijų sale pamokai ar renginiui. Galima užsisakyti ne tik maitinimą, sales renginiams, bet ir papildomas saunos, SPA centro paslaugas, ekskursiją mieste. Rugsėjo 30-ąją rengiamas specialus kruizas senjorams – visa programa laive pritaikyta vyresniems žmonėms. Tokie kruizai išties pigūs – kaina asmeniui nuo septyniolikos eurų.
Užsisakyti keltų ir kruizų bilietus, rasti aktualią informaciją ir pasikonsultuoti visais kelionės klausimais galite https://laive.lt
Kalbino Inga Nanartonytė
„Laivės“ nuotraukos