Lietuvio sąmonėje jau senokai įsitvirtinusi mintis, kad vasara – tai atostogų ir pramogų metas. Vieni renkamės tolimus kraštus, kiti džiaugiamės pažindami gimtąją šalį ar mėgaujamės galimybe neiti į darbą ir ilsėtis įprastoje artimoje aplinkoje. Vasarojame taip, kaip sugalvojame ir kaip galime sau leisti.
Užpaliečiai, neabejingi kultūrinei veiklai, antrąją vasaros pusę paskyrė žaismingai kūrybiškam poilsiui su draugais. Su vienais jų skaičiuojami tik pirmieji draugiško bendradarbiavimo metai, su kitais jau ritamasi į antrąjį idėjų realizavimo ratą, yra su kuo suskaičiuoti ir penkmetį, ir daugiau nei dvidešimt metų kartu praleistų vasarų. Prašalaičiui tiek laiko besitęsianti draugystė turbūt neįtikėtina ir kirba mintis, ar nepabodome vieni kitiems?
Užpaliečiams ir akademiniam chorui „Ave Vita“ (vad. prof. Kastytis Barisas) toks klausimas nediskutuotinas. Choristams, organizuojant kūrybines stovyklas Užpaliuose, metų tėkmėje keitėsi kartos, gyvenimo sąlygos, miestelio veidas, o svarbiausia – niekada nesustojo kūrybiniai atradimai. Šių metų stovyklos baigiamasis koncertas „Magiškas Hario Poterio pasaulis“ (chormeisterė Gintarė Barisaitė) lyg lietaus atgaiva saulės išsekintai žemei Utenos r. Užpalių kultūros centre susirinkusius žiūrovus muzikos garsais vedė į tikėjimo savo šalimi pasaulį. Galime koneveikti valdžią, visus aplinkinius, bet neišvengiamai kiekviena gyvenimo akimirka yra mūsų indėlis į šalies dabartį bei ateitį samplaikoje su praeitimi. Buvimas su draugais suvienija visus laikus: vakar, šiandien ir rytoj. Šioje laikmečio akimirkoje džiaugsmingiausia, kad į choro koncertą susirinko bičiuliai, su kuriais koja kojon eita realizuojant kūrybines idėjas pastaraisiais metais: socialiniai partneriai iš Anykščių r. šeimos ir vaiko gerovės centro Auleliuose, širvintiškiai iš „Atžalyno“ progimnazijos ir Lauryno Stuokos-Gucevičiaus gimnazijos bei gausus būrys užpaliečių ir miestelio svečių, kuriems vasara be „Ave Vita“ choro koncerto turbūt paliktų spragą pasakojimuose apie turiningai praleistą laisvalaikį.
Pasibaigus koncertui atsisveikinimo žodžių nebuvo. Raitelių klubo „Ašvienių fanai“ nariai visus pakvietė į naktigonę. Ganant žirgus, bendraujant prie laužo mokytasi gaminti apyrankes. Kas neturėjo kantrybės kruopščiai darbuotis su oda, įsiklausydami į odininkės Gražvydės Janinos Daujotienės patarimus, galėjo nusipinti apyrankę iš virvučių. Šioje veikloje neapsieita be žaismingumo. Apyrankė simbolizavo draugystę ir kaupė geras mintis, nes prieš draugui perduodant virvutę su gale į drobę įrištu akmenuku buvo privaloma partneriui sakyti tik gero linkinčius žodžius.
Teigiamas emocijas papildė ir žirgai. Norintys galėjo pasivažinėti Leonardo Rimkevičiaus ir Eglės Jovaraitės vadeliojamais kinkiniais ar pajoti žirgais, kuriuos vedžiojo „Ašvienių fanų“ klubo nariai. Kad naktelė neprailgtų ir dainelė nenutiltų, susivienijo socialinių partnerių – Užpalių ir Širvintų – muzikantai ir dainininkai, jiems talkino pirmą kartą naktigonėje besisvečiuojantis gitaristas iš Vilniaus Džiugas Kuliešius. Akordeonu grojant Gražinai Gudonienei skambėjo nostalgiškos vyresniosios kartos dainos, žadinančios vyriausiosios naktigonės piemenės – gerbiamos žirgininkės Viktorijos Jovarienės prisiminimus. Daina vienijo visus pasiilgusius poilsio lietuviškoje gamtoje bendrystėje su žirgu. Nepamiršta ir žmogaus santykio su gamta tema. Lauže išvirtą sriubą pirmiausia skanavo turintys ne vienkartinius indus, o Elona Petkelienė priminė, kad ir mažytė į žemę numesta šiukšlė yra mūsų sielos atspindys.
Apie mūsų paliktas šiukšles gamtoje galima rašyti be perstojo, bet panašu, kad šiukšlintojai nieko neskaito ir negirdi. Paradoksalu, bet pakelės, miškas, vandens telkinių pakrantės mums yra ta vieta, kur norime švaros, bet ten dažniausiai ir paliekame tai, kas ilgam primena toje vietoje buvus žmogų. Tačiau šis straipsnis ne apie šiukšles, o apie malonius įspūdžius draugų būryje.
Patekėjusios saulės spinduliams paskelbus naktigonės pabaigą suskubta į Užpalių Šv. Trejybės bažnyčią. Joje „Ave Vita“ choras giedojo šv. Mišioms, o po jų kartu su užpaliete Daina Ivanauskaite visiems susirinkusiems padovanojo sakralinės muzikos koncertą. Koncertinės programos pradžią, giedodamas ir grodamas gitara paskelbė bažnyčios klebonas Jonas Bučelis.
Muzikos garsai, kaip ir vasara, greitai pagauna, užvaldo ir vilioja pamiršti pabodusius darbus. Vaikams šioje situacijoje paprasčiau – darbų rutina dar negąsdina, tik draugų pasigendama. Užpalių kultūros centro „Artistuko“ kolektyvas panoręs susitikti su bičiuliais, gyvenančiais šeimos ir vaiko gerovės centre Auleliuose (Anykščių r.), ilgesio problemą išsprendė lengvai. Sėdo ant dviračių ir po valandos jau mėgavosi draugyste. Tik truputis noro bei pastangų ir akivaizdu, kad vasarą yra ką veikti Lietuvoje.
Birutė Minutkienė
Nuotraukos: Jurgitos Elmentienės, Stepono Kazlausko, Angelės Dikmonienės, Birutės Minutkienės, Arūnės Smalstytės