„Traukia ir medicina, ir inžinerija, tad pasirinkau aukso viduriuką“, – šypsosi Kauno technologijos universiteto (KTU) matavimų inžinerijos mokslo krypties doktorantė Kristina Andrėkutė. Studentė Prof. K. Baršausko ultragarso mokslo institute kuria ultragarsinę diagnostinę sistemą ankstyvosios stadijos melanomai išaiškinti.
K. Andrėkutė KTU „Santakos“ slėnyje esančio Ultragarso mokslo instituto laboratorijose vykdo taikomuosius mokslinius tyrimus, susijusius su medicina. „Bendradarbiaudami su dermatologais kuriame naujus ultragarsinius žmogaus audinių įvertinimo metodus, kurie padėtų gydytojams patikslinti melanomos diagnozę“, – sako KTU doktorantė.
KTU „Santakos“ slėnyje dirbanti mokslininkų grupė jau sukūrė automatinę navikų storio matavimo sistemą, kuria galima tiksliau, nei patyręs medicinos ekspertas atlieka ranka, pamatuoti net ir labai plonų – iki 1 mm – navikų storį. Per ankstyvąją stadiją diagnozuota liga dar nėra tokia pavojinga ir, laiku pritaikius tinkamą gydymą, išgyvenamumo tikimybė yra labai didelė.
„Mūsų atliekamų tyrimų tikslas – nustatyti diagnozę remiantis neinvazinio ultragarsinio tyrimo rezultatais, be chirurginio įsikišimo, histologinių tyrimų. Ultragarso tyrimai nėra brangūs, jie nekenksmingi ir neskausmingi, todėl tiksli diagnozė šiuo metodu labai palengvintų gydytojų kasdienybę ir pacientų gyvenimą“, – aiškina K. Andrėkutė.
Kol žmogus domisi – nesensta
KTU „Santakos“ slėnio Ultragarso mokslo laboratorijos yra vienos iš geriausiai įrengtų Europoje. Naudojantis pažangiausia moksliniams tyrimams skirta įranga, tokia kaip akustinis mikroskopas, galima matyti net žmogaus audinio mikrostruktūros ypatybes.
„Kai kurie mūsų atliekami tyrimai kol kas nėra praktiškai pritaikyti, tačiau kuria ateities technologijų pagrindus ir, be to, yra labai įdomūs“, – pasakoja jaunoji mokslininkė.
Pasak K. Andrėkutės, mokslininko darbas yra patrauklus tuo, kad jį dirbdamas žmogus yra priverstas nuolatos tobulėti, domėtis vis naujais dalykais. Mergina įsitikinusi, kad kol žmogus kuo nors domisi, kol skaito, tol nesensta.
Beje, ji teigia, kad visuomenėje susiformavęs mokslininko įvaizdis – sulinkęs, prie kompiuterio kiaurą parą sėdintis, laboratorijoje užsidaręs tylenis – neatitinka tikrovės. „Daugelis KTU Ultragarso mokslų instituto atliekamų tyrimų tarptautiniai, todėl ir mokslininkai, ir doktorantai turi labai daug galimybių keliauti. Aktyvūs doktorantai pristato savo tyrimus konferencijose, gaudami finansavimą iš projektų, Lietuvos mokslo tarybos, universiteto ar paties padalinio. Dalyvaujama ir susitikimuose su užsienio partneriais“, – sako K. Andrėkutė.
Pasirinkimą lėmė asmeninė istorija
„Pasirinkau šią temą, nes mane traukia medicina, tačiau negalėjau įsivaizduoti savęs, bendraujančios su sunkiais ligoniais. Atlikti tyrimus melanomos diagnostikos srityje pasiūlė darbo vadovas. Tema man artima, nes dėl šios ligos esu netekusi artimo žmogaus“, – sako K. Andrėkutė.
Vilniuje biofizikos bakalauro studijas baigusi mergina magistrantūrą pasirinko studijuoti Kaune. „Norėjau būti inžiniere, sukurti ką nors apčiuopiamo. Darbas biofizikos ar genetikos srityje, žinoma, labai įdomus, tačiau jis nesuteikia galimybių kurti tikrus daiktus, kurie turi klinikinį pritaikymą“, – sako KTU doktorantė.
Pasak jos, vis daugiau merginų renkasi inžinerijos studijas ir stoja į doktorantūrą. „Gal vaikinai nori būti statybininkais ar kitų sričių atstovais, o ne mokslininkais?“ – šypsosi K. Andrėkutė.
KTU