Pirmieji išmaniojo telefono programėle valdomi įrenginiai rinkoje atsirado beveik prieš dešimtmetį. Jau tada imta prognozuoti, jog netolimoje ateityje išmanu taps beveik viskas, prie ko prisiliečiame. Ir nors ši revoliucija nėra sparti, nuolat tobulėjančios technologijos iš tiesų pamažu leidžia išmanių savybių suteikti patiems netikėčiausiems kasdieniams daiktams.
„Praėjo ne vieni metai nuo tada, kai išmanieji telefonai mūsų kišenes išlaisvino nuo banko kortelių, užrašų knygelių bei kitų iki tol gyvybiškai svarbių kasdienių įrankių. Vis dėlto į skaitmeninę erdvę įmanoma perkelti ne viską, todėl daugybė kompanijų suka galvą, kaip tam tikrus kasdienius daiktus bent jau priartinti prie technologijomis pulsuojančio šiuolaikinio pasaulio. Vieni geriausių to pavyzdžių – išmaniaisiais tampantys vandens buteliukai, akiniai nuo saulės ar net šalikai“, – pasakoja „Telia“ išmaniųjų įrenginių ekspertas Simonas Tilindis.
Emocijas suprantantis išmanusis šalikas
Pasak išmaniųjų įrenginių eksperto S. Tilindžio, vienas įdomiausių pastarosiomis dienomis nuskambėjusių išmaniosios transformacijos atvejų yra įvairius fizinius rodiklius galintis sekti sporto sirgaliaus šalikas. Šį produktą neseniai pristatė „Manchester City“ klubas kartu su pasaulyje garsia technologijų bendrove „Cisco“, siekdami geriau suprasti futbolo gerbėjų emocijas ir reakciją į rungtynes.
„Išmanusis šalikas aprūpintas įvairiais jutikliais, kurie gali matuoti judesių intensyvumą, pulsą, deguonies kiekį kraujyje, kūno temperatūrą ir netgi pagal mikroskopinius odos pakitimus nustatyti streso lygį. Visi šie duomenys sporto klubui leis realiuoju laiku sekti, kaip sirgaliai reaguoja į kiekvieną rungtynių įvykį ne tik emociškai, bet ir fiziškai. Tai tikimasi panaudoti geresnei sporto renginių patirčiai kurti ir gerbėjų įsitraukimui į vykstantį žaidimą gerinti“, – aiškina pašnekovas.
Vis dėlto produktas, kuris ant pirmųjų futbolo sirgalių kaklų turėtų būti pradėtas testuoti jau kitą sezoną, paliko nemažai neatsakytų klausimų. Visų pirma, nei sporto klubas, nei „Cisco“ neatskleidė, kaip tiksliai bus naudojami šie jautrūs biometriniai duomenys ir kaip jie bus saugomi. Taip pat neaišku, ar šaliką reikės įkrauti ir ar jį bus galima skalbti.
Kita vertus, ekspertas prognozuoja, jog įvairūs jutikliai pasieks ir daugiau drabužių bei dėvimų daiktų. Vieni to pavyzdžių – bėgimo parametrus matuojantys sportbačiai, dėl per didelio UV spindulių kiekio perspėjantis maudymosi kostiumėlis ir pavojingus kūdikio gyvybinių rodiklių pokyčius nustatyti galinčios kojinės.
Akiniai, kurie suteiks daugiau nei tik apsaugą nuo saulės
S. Tilindis prisimena, jog toks daugelio dėvimas daiktas kaip akiniai jau seniai masina technologijų kompanijas, o viena pirmųjų, dar 2013 m., prie jų savo rankas prikišo „Google“. Deja, nepaisant futuristinio valdymo balsu ir galimybės prieš savo akis matyti pranešimus, orus ir kitą informaciją, beveik pusantro tūkstančio eurų siekianti kaina ir abejotina nauda atbaidė daugumą pirkėjų, tad produktas galiausiai patyrė nesėkmę. Tačiau tai akinius skaitmenizuoti siekiančių bendrovių galutinai neatbaidė, tik davė pamoką ieškoti paprastesnių to įgyvendinimo būdų.
„Išmaniųjų akinių idėją vėl atgaivino „Snapchat“ socialinį tinklą valdanti bendrovė „Snap“, 2016 m. pademonstravusi „Spectacles“ akinius nuo saulės, kuriuose integruota nedidelė kamera, leidžianti dalintis savo kasdienybės momentais iš naujos perspektyvos. Analogišką produktą pernai, bendradarbiaudama su „Facebook“ ir „Instagram“ valdančia „Meta“, pristatė ir akinių rinkoje pirmaujanti „Ray-Ban“. Vis dėlto kur kas populiaresniu būdu akinius paversti išmanesniais tapo jų aprūpinimas ausinių funkcionalumu“, – atskleidžia S. Tilindis.
Tokie produktai kaip „Bose Frames Tempo“ ir „Amazon Echo Frames“ abiejose kojelėse turi po nedidelį tiesiai į ausis garsą transliuojantį ir aplinkiniams beveik negirdimą garsiakalbį ir gali „Bluetooth“ ryšiu prisijungti prie vartotojo išmaniojo telefono. Tai leidžia jiems visiškai pakeisti belaides ausines ir veikti kaip laisvų rankų įrangai, kuri nevargina ausų ir suteikia galimybę girdėti, kas dedasi aplinkui. Nors tai vis dar išlieka gana nišiniu produktu, pamažu krentančios kainos ir didėjanti konkurencija suteikia vilties, kad netolimoje ateityje išėję pasivaikščioti ar vykdami į paplūdimį belaides ausines galėsime palikti namie.
Išmanūs ir vandenį valantys buteliukai
Atsigręždamos į mokslinius tyrimus, įrodančius, jog vanduo padeda gerinti koncentraciją, virškinamojo trakto darbą ir leidžia susidoroti su galvos skausmais, technologijų kompanijos pradėjo ieškoti išmanių būdų paskatinti žmones išgerti daugiau vandens. Nieko keisto, jog jų dėmesys nukrypo į tai, ką daugelis su savimi nešiojamės kasdien, – vandens buteliukus.
Pastaruoju metu rinkoje daugėja išmaniųjų vandens buteliukų, kurie seka išgeriamo vandens kiekį ir jam esant nepakankamam siunčia pranešimą į išmanųjį telefoną arba apie tai informuoja tam tikros spalvos LED lemputėmis. Taip pat pamažu populiarėja buteliukai, kamštelyje turintys UV spindulių lemputę ir dėl jos galintys per maždaug minutę išnaikinti vandenyje esančius pavojingus mikroorganizmus, o tai leidžia tinkamą vandens gėrimo režimą išlaikyti keliaujant arba neturint prieigos prie kokybiško vandens šaltinio.
„Nepaisant inovatyvių sprendimų ir prasmingos misijos, šių produktų naudojimas vis dar netampa masiniu reiškiniu. Kaip ir daugumos tokio tipo išmaniųjų daiktų atveju, žmones atbaido tai, kad išmaniojo buteliuko reikės nepamiršti įkrauti ir pasiimti su savimi, o jo pagrindinę funkciją – skatinti gerti daugiau vandens – iš esmės gali atlikti įvairios išmaniojo telefono ar laikrodžio programėlės“, – paaiškina ekspertas.