Turbūt daugelis kelionių mėgėjų Ispanijoje buvę ne vieną ir ne du kartus – ši šalis be galo įvairi ir spalvinga. Tiek savo gamta, tiek kultūra. Vienas įdomiausių šalies regionų – pietuose esanti Andalūzija. Praleidę joje vasarą, Greta ir Nerijus Simanavičiai buvo taip sužavėti, kad nusprendė čia pasilikti neribotam laikui. Nors atsikraustė palyginti neseniai – rimstant pandemijai, Greta jau spėjo pakankamai gerai pažinti šį regioną ir tikrai turi kuo pasidalinti su ketinančiais keliauti į piečiausią ir šilčiausią žemyninės Ispanijos dalį. Jos kelionių įspūdžiai, atradimai ir vertingi patarimai nugula tinklaraštyje andaluzija.lt. Dalele jų Greta mielai pasidalijo šiame interviu.
Greta, kaip Ispanija tapo Jūsų namais? Kodėl pasirinkote pietinę jos dalį – Andalūziją?
Turėjau didelę svajonę gyventi šilto klimato šalyje, tai viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl pasirinkome Andalūzijos regioną Ispanijos pietuose. Nors iš pradžių maniau, kad mano šalis yra Italija, tačiau, vis dažniau leidžiant atostogas skirtingose Ispanijos vietose, čia tarsi pasilikdavo dalelė mano širdies. Su vyru Nerijumi svarstėme ir apie Kanarų salas, ir apie Maljorką, priklausančią Balearų salynui, kol vieną vasarą atvykome pasižvalgyti po Andalūzijos regioną. Po šios kelionės buvo aišku, kur norime kraustytis – į piečiausią ir šilčiausią žemyninės Europos dalį – pietinę Ispaniją.
Po kelionės pradėjome ruoštis naujam gyvenimo etapui. Pasiruošėm dokumentus, išdalinom daiktus, sukaupėm santaupų, tačiau išvykimą sustabdė prasidėjusi pandemija. Ispanijoje buvo itin griežti apribojimai, ilgą laiką žmonės buvo izoliuoti savo namuose, tad išvykimą teko atidėti metams, nors jau buvome likę tik su pagrindiniais daiktais, kurie sutilpo į vieną automobilį. Tad kad nebūtų taip liūdna, iš Vilniaus persikraustėme į Klaipėdą ir Lietuvos pajūry praleidome išties nuostabius metus.
Dar nesibaigus pandemijai, bet sušvelnėjus ribojimams, vėl susikrovėme daiktus į automobilį ir trise su savo keturkoje šeimos nare išvykome į Ispaniją. Pasiekę Andalūzijos regioną, pradėjome intensyviai ieškoti sau tinkamiausio miestelio ir būsto nuomai, visa tai užtruko du mėnesius. Iš pradžių planavome pasilikti metams, „pasimatuoti“ Andalūziją ir tada nuspręsti, ką darysime toliau – ar grįšime į Lietuvą, ar trauksime kur nors kitur, ar pasiliksime, – tačiau daug anksčiau supratome, kad Andalūzijoje norime pasilikti neribotą laiką.
Koks buvo adaptacinis periodas? Kas kėlė daugiausia iššūkių?
Atsikraustėme į miestą netoli Malagos, mūsų rajone ir name gyvena daug užsieniečių, todėl nesijautėme svetimi ir įsibrovę į vietinių gyvenimą. Net pačiai keista, kad atvykusi į naują šalį iš karto jaučiausi taip gerai.
Didžiausių iššūkių kėlė Ispanijos biurokratija. Buvau girdėjusi daug istorijų apie tai, kaip čia sunku susitvarkyti dokumentus, net internete mačiau juokingų filmukų apie tai, bet maniau, jog visos tos istorijos gerokai perspaustos. Pradėjus tvarkytis dokumentus patirčių buvo įvairių: vienose įstaigose viskas praėjo sklandžiai, kitais atvejais susidūriau su sunkumais ir teko kreiptis į profesionalus, kad šie padėtų gauti reikiamus dokumentus.
Daug keliaujate po šį regioną ir savo atradimais bei patarimais dalijatės tinklaraštyje andaluzija.lt, socialiniuose tinkluose. Kaip apibūdintumėte – kokia yra Andalūzija, Jūsų akimis? Galbūt ilgainiui ji atsiskleidė vis kitomis spalvomis nei pirmomis savaitėmis, mėnesiais ar metais?
Andalūzijos regionas labai spalvingas, temperamentingas, galintis patenkinti skirtingų poreikių keliautojų lūkesčius. Miesto žmonės gali keliauti po didžiuosius regiono miestus: Seviliją, Granadą, Malagą ir kt. Gamtos mylėtojai turi galimybę leistis į žygius tarpekliais, kopti į kalnų viršūnes, netgi įlipti į aukščiausią žemyninės Ispanijos viršūnę, išbandyti vandens sporto šakas, lakstyti didžiulėmis kopomis ar netgi slidinėti Siera Nevados kalnuose.
Atostogas galima leisti ir pasyviai, poilsiaujant paplūdimiuose, bet visgi Andalūzija ideali vieta norintiems pažinti kultūrą, pamatyti daug įdomių vietų, paragauti turtingos Andalūzijos virtuvės patiekalų.
Nors žinojau, kad ispanai mėgsta gyventi linksmai ir turi didelių švenčių, bet nė neįtariau, jog tų švenčių tiek, kad neįmanoma suspėti visose sudalyvauti. O jos švenčiamos išties įdomiai, spalvingai ir triukšmingai bei ilgai. Nors nesu religinga, bet stengiuosi bent po kartą pamatyti įvairių religinių švenčių procesijas, kurios kelia daug klausimų ir atima žadą, kartais net šiurpina. Idealu, jei kelionė į Andalūziją sutampa, pavyzdžiui, su didžiąja Velykų savaite Semana Santa, per kurią galima pamatyti įspūdingiausias procesijas tiek didžiuosiuose miestuose, tiek mažesniuose.
Kokie Jums pasirodė vietiniai žmonės? Ar nėra sunku įsilieti į vietos bendruomenę, užmegzti nepaviršutiniškus draugiškus santykius?
Kiekvieno regiono žmonės šiek tiek skiriasi, tačiau vietiniai Andalūzijos gyventojai labai paprasti, atviri, linkę padėti, paplepėti, mokantys mėgautis gyvenimu. Žaviuosi jų sugebėjimu neskubėti, skirti laiko pokalbiui, mėgautis maistu. Man patinka tie jaukūs trumpi paplepėjimai su kaimynais ar sutiktais žmonėmis mieste, vedžiojant šunį. Čia draugystės užsimezga labai lengvai, žmonės atviri. Vienintelis dalykas, prie kurio nepriprantu, tai vėlavimas.
Turbūt kiekviena lankoma ar gyvenama šalis mus kaip nors įkvepia, ko nors išmoko ar atskleidžia naujų dalykų, kurių nežinojome apie save. Ką gyvenimas Ispanijoje davė Jums?
Gyvendama Ispanijoje pastebėjau, kad tapau ramesnė, kažkur išgaravo perdėtas perfekcionizmas, nustojau kreipti dėmesį į nereikšmingas smulkmenas. Tiesiog nuolatos matydamas atsipalaidavusius žmones nė nepastebi, kaip pats atsipalaiduoji ir pradedi mėgautis gyvenimu, net plaukti išmokau!
Daugiau pakeliavusi po regioną, pradėjau dalintis savo patirtimi ir patarimais socialiniuose tinkluose. Vieną dieną sudariau kelionės planą pažįstamiems ir pajaučiau, kad būtent tai ir noriu daryti toliau. Viskas išsirutuliojo į naują veiklą – kelionių planavimą tiems, kurie ketina atvykti į Andalūzijos regioną ir nenori sukti galvos, ką ir kada aplankyti, arba tiesiog neturi laiko ieškoti informacijos interneto platybėse ir nori turėti detalią informaciją lietuvių kalba vienoje vietoje. Nuolatos gimsta naujų idėjų, kaip palengvinti keliones atvykstantiems tautiečiams, todėl andaluzija.lt svetainėje pradėjau publikuoti ir miestų, provincijų gidus, pasakojimus apie regioną.
Kada geriausia keliauti po Andalūziją? Galbūt rekomenduojamu sezonu vyksta kokios nors ypatingos šventės?
Po Andalūzijos regioną galima keliauti ištisus metus, tačiau nemėgstantiems didelio karščio rekomenduočiau vengti keliauti liepą, rugpjūtį. Idealiausi mėnesiai pažinti pietinę Ispaniją – rugsėjis, spalis, gegužė, birželis. Vėlyvas ruduo ar žiemos mėnesiai bei ankstyvas pavasaris taip pat geras laikas keliauti, tada turistų būna mažiausiai, bet orai vėsiausi ir didesnė lietaus tikimybė. Vis dėlto neretai dienomis sušyla ir iki 20 laipsnių ir jau sausį pradeda žydėti migdolai.
Jei numatoma kelionė Velykų laikotarpiu, laukia neįtikėtina patirtis. Velykos čia svarbesnė šventė nei Kalėdos, todėl kelionė bus tikrai įsimintina. Vis dėlto, kad ir kada atvyksite į Andalūziją, galite netikėtai pakliūti į kokią nors šventę (kad ir nedideliame kaimelyje), kuri suteiks dar daugiau spalvų atostogoms.
Kaip patogiausia keliauti po šį regioną? Kokias alternatyvas geriausia rinktis nevairuojantiems?
Žinoma, patogiausia keliauti automobiliu. Keliai labai geri, tik daug kur itin vingiuoti, su stačiomis įkalnėmis, bet automobiliu lengviausia pasiekti atokesnius kaimelius, gamtos vietas. Jei tik yra galimybė, visada rekomenduoju nuomotis automobilį. Tačiau ir nevairuojantys gali turėti labai įdomią kelionę. Itin patogu keliauti greitaisiais traukiniais, kurie sujungia didžiuosius miestus: Malagą, Seviliją, Granadą, Kordobą, galima pasiekti ir garsiąją Rondą. Autobusų tinklas taip pat išplėtotas gana gerai, tačiau norint pasiekti mažesnius miestelius ar kaimelius gali prireikti kelių persėdimų, o atokesnės gamtos vietos bus nepasiekiamos.
Kaip rekomenduotumėte paskirstyti laiką įdomiausiems ar didžiausiems Andalūzijos miestams, turint dviejų ar trijų savaičių atostogas? Kuo kiekvienas iš šių miestų pasižymi?
Turint dviejų ar trijų savaičių atostogas rekomenduočiau atrasti balansą tarp didžiųjų miestų lankymo, mažesnių miestelių, kaimų ir gamtos objektų. Kiek laiko skirti miestams, labai priklauso nuo keliautojo tikslų. Kiekvienas Andalūzijos miestas turi skirtingą aurą, milijonus turistų traukiančius istorinius objektus, daug arabiško palikimo.
Sevilijai rekomenduočiau nepagailėti bent dviejų ar trijų dienų. Pagrindinis traukos objektas – Ispanijos aikštė (Plaza de España), kelių valandų pareikalauja karališkieji rūmai (Real Alcazar), ką jau kalbėti apie išskirtinę medinę konstrukciją su pasivaikščiojimų taku, kuri vadinama „Sevilijos grybais“ (Setas de Sevilla). Vieną vakarą būtina paskirti tikrojo flamenko pasirodymui.
Granadai gali pakakti ir vienos dienos su nakvyne. Pagrindinis milijonus turistų sutraukiantis objektas – Alhambros kompleksas. Mieste yra labai įdomių rajonų, tarp jų senasis arabų rajonas, čigonų rajonas ir kt.
Kordobos šedevras – mečetė-katedra (Mezquita-Catedral de Cordoba), kur arabiška architektūra susipina su krikščioniškai bažnyčiai būdingais elementais. Tai vienas svarbiausių architektūrinių paminklų visoje Andalūzijoje, kiekvieną dieną ištisus metus pritraukiantis minias turistų. Kitas Kordobos išskirtinumas – vietinių gyventojų kiemeliai (Patios de Cordoba), kurie yra atviri lankytojams. Čia galvą apsuka jų grožis, gėlių gausa, netgi gegužės mėnesį vyksta Kordobos kiemelių festivalis! Kordobos miestui gali užtekti vienos dienos.
Dar vieną dieną verta skirti Kadiso miestui, kuris įsitaisęs geografiškai įdomioje vietoje – beveik visą miestą supa Atlanto vandenynas. Senamiestyje slypi daug istorijos, juk tai vienas seniausių Europos miestų.
Malaga dažnai apibūdinama kaip muziejus po atviru dangumi. Ir, išties, čia yra ką pamatyti – nuo romėniškojo teatro, Gibralfaro pilies liekanų, Alcazabos tvirtovės, katedros ir kitų istorinių vietų iki senų žvejų rajonų ir, žinoma, palmėmis apsodintų promenadų bei didelių paplūdimių. Malagoje galima suderinti kultūrinį gyvenimą su poilsiu prie jūros, tad jai galima skirti daug daugiau nei vieną dieną.
Galbūt verta užklysti ir į kaimelius?
Į kaimelius užklysti būtina ir bent į kelis! Pueblos Blancos (baltieji kaimai) – išskirtinis Andalūzijos bruožas. Tai baltai dažytų namukų labirintai. Gatvelės tai kyla aukštyn, tai leidžiasi žemyn, namukai išsidėstę ant stačių šlaitų ar net po uolomis; su baltai dažytomis sienomis kontrastuoja spalvingi keraminiai vazonėliai su gėlėmis. Tokiose gatvelėse gera pasiklysti, o kaimelių aikštėse pamatyti šurmuliuojančius vietinius, įsitaisiusius kavinėse, kurie, atrodytų, neturi jokių rūpesčių ir ištisas dienas mėgaujasi geru maistu su bičiuliais ir šeimomis.
Baltieji kaimeliai išlikę nuo arabų valdymo laikų, tai įrodo daugelyje kaimų esančios pilys ar jų liekanos ant kalvų ir kaimų išdėstymas.
Ką rekomenduotumėte šeimoms su vaikais – ką Andalūzija turi pasiūlyti mažiesiems keliautojams?
Vykstant į Andalūziją su vaikais, svarbu turėti omenyje, kad keliaujant po regioną, ypač mažesnius miestelius ar kaimus, patogiau turėti nešyklę negu vežimėlį dėl kalnuotumo ir siaurų praėjimų ar netikėtai atsirandančių laiptelių. O ką veikti su vaikais, tikrai yra! Costa del Sol pakrantėje yra net keli vandens parkai, miestuose galima rasti interaktyvių muzikos ar mokslo muziejų, galima leistis į nesudėtingus žygius į kalnus arba tarpekliais, plaukti į jūrą stebėti laisvėje gyvenančių delfinų.
Yra keli išskirtiniai kaimai. Vienas jų – mėlynasis Smurfų kaimas. Tikrasis jo pavadinimas yra Júzcar, o Smurfų kaimu vadinamas dėl to, kad visas kaimas, net ir bažnyčia, nudažyti mėlynai dėl filmo „Smurfai“ premjeros. Kaime galima atrasti keletą didelių Smurfų skulptūrų, piešinių ant sienų.
Kitas labai įdomus kaimelis – Soportújar. Jis ne tik patinka vaikams, bet ir suaugusiuosius nukelia į vaikystės prisiminimus. Tai mažytis kaimelis kalnuose, kurio vingiuotose gatvelėse slepiasi pasakų personažai ir svarbūs objektai, tokie kaip meduolių namas iš pasakos „Grytutė ir Jonukas“, namelis ant vištos kojelės, raganos ir kt.
Ar galima sakyti, kad Andalūzija – rojus gamtos mylėtojams? Kokių gamtos perlų esate čia atradusi? Į kokius nuotykius gamtoje galima leistis?
Tikrai taip! Andalūzijos gamta unikali, reljefas labai įvairus, čia galima mėgautis didžiulėmis smėlio kopomis, leistis į žygius upės vagomis tarpekliuose arba prie uolų pritvirtintais takais garsiajame Caminito del Rey maršrute. Galima žygiuoti į kalnus, trasų yra nuo itin lengvų iki labai sudėtingų. Granados provincijoje žiemą galima slidinėti, o po to pasišildyti prie jūros Costa Tropical pakrantėje.
Kiekvienos Andalūzijos provincijos gamta gana skirtinga. Almerijos provincijoje galima atrasti vienintelę dykumą Europoje. Kadiso provincija turėtų patikti ieškantiems plačių paplūdimių prie Atlanto vandenyno. Paplūdimiai Tarifos mieste ir aplink yra ideali vieta vandens ir vėjo sporto entuziastams, nes tai vėjuočiausia vieta Ispanijoje ir piečiausias Europos žemyninės dalies taškas. Taip pat čia susijungia Atlanto vandenynas su Viduržemio jūra ir matosi Afrikos žemynas – išties įdomi vieta.
Ko dar nevalia praleisti lankantis šiame Ispanijos regione? Kokių išskirtinių dalykų galima čia atrasti, patirti, išbandyti?
Malaga yra garsaus tapytojo Pablo Picasso gimtinė, todėl besidomintys menu, apsilankę Picasso muziejuje Malagoje, gali geriau pažinti šio kūrėjo tapybos stilių. Galima aplankyti netgi namą, kuriame menininkas gimė, ir aikštę Plaza de la Merced, kur jis žengė pirmuosius žingsnius.
Norėdami geriau pažinti Andalūzijos tradicijas, privalote apsilankyti profesionaliame flamenko pasirodyme, idealu, jei turėsite galimybę tai padaryti Sevilijoje arba Granadoje. Flamenko muzikos ir šokio stilius gimė Andalūzijoje, jo susiformavimui didžiulę įtaką turėjo Andalūzijoje apsistoję čigonai. Temperamentingas ir ryškus flamenko pasirodymas puikiai atskleidžia pietinės Ispanijos dvasią. Flamenko suknelės čia itin populiarios, vietinės moterys jomis puošiasi per įvairias šventes. Jei apsilankytumėte Sevilijos mugėje (Feria de Sevilla), kuri vyksta balandžio pabaigoje–gegužės pradžioje, arba Malagos mugėje (Feria de Malaga) rugpjūtį, būtumėte nustebinti, kaip miestai prisipildo spalvų ir elegancijos. Tradicinėmis flamenko sukniomis rengiasi nuo mažų mergaičių iki vyresnio amžiaus damų, o turistės neatsispiria pagundai į plaukus įsisegti ryškiaspalvių gėlės žiedo formos kaspinų. Ištisą savaitę gatvėse netyla flamenko ritmai ir šokiai.
Ką patartumėte ieškantiems kulinarinių įspūdžių?
Andalūzijos virtuvė labai turtinga, čia tikrai patiks žuvies ir jūrų gėrybių mėgėjams. Būtina apsilankyti chiringuito (paplūdimio baruose), kur galima paragauti šviežiausių žuvies patiekalų, pavyzdžiui, tradicinių Espetos de Sardinas. Tai sardinių iešmeliai, kepami valties formos kepsninėse paplūdimiuose prie chiringuito barų. Įdomu paragauti šaltos gaspačo sriubos pirmtako, baltos migdolų sriubos – ajoblanco, kuri gaminama iš grūstų migdolų, duonos, alyvuogių aliejaus, česnako. Keliaujantys kalėdiniu laikotarpiu turės galimybę paragauti tik šventiniu metu parduodamų desertų – birių miltinių pyragėlių Polvorón bei Mantecado. O Trijų Karalių proga valgomas žiedo formos pyragas – Roscón de Reyes. Lankant Rondos miestą, galima užsukti į vieną iš daugelio aplink miestą esančių vynuogynų, dalyvauti vietinio vyno degustacijoje ir sužinoti apie vyno gamybos procesus.
Daugiau Gretos įspūdžių ir naudingos informacijos keliautojams:
https://andaluzija.lt
„Facebook“: https://www.facebook.com/profile.php?id=100084827840823
„Instagram“: https://www.instagram.com/300_sauletu_dienu/
Kalbino Inga Nomeikienė
Gretos Simanavičienės nuotraukos